Kaip paruošti vaikus ateičiai, apie kurią gerai nenutuokiame?

Kai mano vyresnėliai persirito per penkerių metų ribą, pradėjau rimčiau svarstyti apie rimtesnius jų mokymosi aspektus. Turėdama du labai skirtingus vaikus – vieną, kuris bando peržengti visas įmanomas ribas, o kitą, kuris kruopščiai ir tobulai stengiasi daryti būtent tai, ko iš jo prašoma – susimąstau, kaip galėčiau nukreipti savo vaikus kiekvienam tinkančiu keliu? Kokias dorybes ir talentus kiekvienas iš jų demonstruoja? Kaip aš galiu padėti kiekvienam vaikui kaip asmenybei, kaip paruošti vaikus ateičiai apie kurią pati žinau nedaug? Kalbant plačiau, ką iš tikrųjų turi žinoti mano vaikas?

Didieji protai išsiskiria jau vaikystėje

Pavyzdžiui, koks vaikystėje buvo šv. Tomas Akvinietis, vienas įtakingiausių viduramžių mąstytojų? Koks buvo jaunasis Einšteinas, įtakingiausias 20-ojo amžiaus fizikas? Neįsivaizduoju, bet jaučiu, kad jie galėjo atrodyti šiek tiek „už dėžutės ribų”. Apie Einšteiną, antai, sakoma:

Luitpoldo gimnazijoje Einšteinas dažnai jautėsi ne savo vietoje ir kentėjo nuo griežto prūsiško stiliaus švietimo stiliaus, kuris tarsi slopino originalumą ir kūrybiškumą. Vienas mokytojas jam net pasakė, kad iš jo niekada neišeis nieko gero.

Reikės analitinio mąstymo, kūrybiškumo ir … savitvardos

Šiek tiek įžvalgų apie darbus, kuriuos gali tekti atlikti mūsų vaikams, suteikia Pasaulio ekonomikos forumo neseniai paskelbta 2023 m. ateities darbų ataskaitą. Pagrindinės numatoma tendencija – funkcijų automatizavimas, sunaikinsiantis daugelį darbo vietų, tokiose srityse kaip buhalterija, gamyba ir administravimas.

Kita vertus, bus sukurta daug daugiau su technologijomis susijusių darbo vietų, pavyzdžiui, inžinerijos, informatikos ir turinio kūrimo srityse. Jau 2025 m. analitinis mąstymas, kūrybiškumas ir lankstumas bus vieni geidžiamiausių įgūdžių, teigiama pranešime. Nustatyta, kad savitvarda ir savarankiško darbo įgūdžiai, tokie kaip aktyvus mokymasis, atsparumas stresui, pakantumas ir lankstumas, tampa vis svarbesni.

Gebėjimai save kontroliuoti ir dirbti savarankiškai tampa svarbūs todėl, kad nuotolinis darbas, tapęs norma pandemijos metu, ir toliau liks su mumis. 84 proc. darbdavių ketina sparčiai skaitmenizuoti darbo procesus, kas leis juos atlikti nuotoliu. Beje, tai gali būti džiugi žinia moterims turinčioms vaikų (ir dėl to dažnai nori dirbti lanksčiu grafiku arba ne visą darbo dieną).

Didelės mokyklos nepajėgios paruošti vaikų?

Besikeičiančiame pasaulyje tėvams dažnai viską aprėpti ir dėl to vaiko ateities sėkmė labai priklauso nuo mokytojo ir mokyklos pastangų.  Deja negaliu atsikratyti įspūdžio, kad valstybinės mokyklos praktiškai siekia ne tiek puoselėti, o standartizuotai „valdyti“ dideles vaikų grupes, vedant juos per švietimo procesą. Tai paprastai yra daug lengviau, jei vaikai neperžengia „dėžutės ribų“, o tai gali reikšti mažiau kūrybiškumo ir analitinio mąstymo galimybių. Taip pat nukenčia savidisciplina – vaikas negalės pats išmokti valdyti savo impulsų, jei juos už jį valdys ar, dar blogiau, užgniauš auklėtojos ir mokytojos.

Mes visi norime savo vaikams laimingo, prasmingo ir doro gyvenimo. Neturiu visų atsakymų, kaip tai pasiekti, bet pradžiai, tikiu, turime užtikrinti, kad mūsų vaikai jaustųsi mylimi už tai, kas jie yra, ir padėti jiems matyti kitus toje pačioje šviesoje.

Shannona Roberts yra viena iš tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorių. Rašymą demografijos tema, Shanon derina su kita aistra – savo šeima. Ji yra trijų vaiku mama ir gyvena Ouklende, Naujojoje Zelandijoje.

Pabaiga: kaip paruošti vaikus ateičiai?