Laimės paieškos: kas iš tikrųjų žmogų daro laimingu?

Sutikim naujuosius išsinešdami senųjų patirtį ir iš jos „iškultą“ išminties grūdelį, kad galėtume, palikę nesėkmių, nuoskaudų ir liūdesio šešėlius praeityje, jį pasėti savo širdyse. Derliumi dalinkimės vieni su kitais. Ir visi būsime truputį laimingesni!

Šiais metais ne vienas palydėsime šį palinkėjimą su ironiška arba liūdna šypsena. Kai visas pasaulis maudosi nerimo, baimės, netikrumo dėl ateities, kovos už išgyvenimą jūroje, kurioje kaunasi skirtingų nuomonių bangos, žodis LAIMĖ skamba keistai. Kas ji ir kodėl taip sunkiai pagaunama?Kur ji taip greitai dingsta, kur ji gyvena? Daugybė pasakų, sakmių ir filosofinių traktatų apie laimę sklando  po pasaulį.

Kodėl laimės pojūtis trumpalaikis?

Neretai pasvajojam, klausiam savęs, ko man trūksta iki pilnos laimės? Dažniausiai tai būna gerai išlaikytas egzaminas, noras įstoti į gerą universitetą, sutikti tikrą meilę, sukurti šeimą, gauti svajonių darbą ir gerą atlyginimą, įsigyti brangią mašiną, patogų namą, sulieknėti ir panašiai. Gražu, gera, teisinga, bet… Kai gaunam tai, ko siekėm, kaip ilgai jaučiamės laimingi? Įvairios apklausos rodo, kad ilgiausius ir giliausius laimės išgyvenimus patiria žmonės , kurie savo pinigus ir/ar laiką investuoja į pomėgius, keliones, išsilavinimą, bendravimą, labdarą. Įdomu tai, kad laimingesni jaučiasi tie, kurie skiria kitų labui savo laiką ir įsitraukia į veiklą. Tačiau laimės pojūtis ilgainiui blanksta. Kodėl?

Pirmoji priežastis. Apsipratimas

Mes labai greitai apsiprantam su tuo, ką jau turime, gavome, patyrėme. Tai tampa kasdienybe, užgožia reikalai, rūpesčiai, todėl atrodo, kad  iki laimės  dar tiek daug trūksta. Siekti daugiau- tikrai nėra blogai, bet ar vertiname tai, ką jau turim čia ir dabar? Apsipratę su tuo, ką jau turime, laikome savaime suprantamais daiktus, darbus, pasiekimus, net žmones.

Antroji priežastis. Lyginimas

Dažnai, pasiekę svajonių, pradedam lyginti savo gyvenimą su kitų – kaimynų, giminių, o šiais technologijų laikais – su virtualioje tikrovėje reklamuojamais gyvenimo „blizgučiais“, iškirptais iš realaus gyvenimo. Prabangūs namai, svaiginančios karjeros, išpuoselėtos ir „ištobulintos“ figūros… Šie dalykai  kaip piktžolių sėklos krinta į mūsų pasąmonės dirvą ir sudygsta pavydo, nepasitenkinimo, nusivylimo daigais, užgožiančiais realaus gyvenimo džiaugsmą.  Visos technologijos yra puikus išradimas, bet neleiskime joms  valdyti mus. Gyvenkime savo gyvenimą, nelygindami jo su kitų. Planuokime po vieną mažą žingsnelį link SAVO svajonių ir tikslų.

Laimė gyvena mumyse ir aplink mus

Gaila, bet dažnai suvokiam tikrąją dalykų vertę, kai netenkam. Negatyvu? Nelabai, jei nelauksim, kol taip atsitiks. Šiuo metu visi turime gerokai daugiau laisvo laiko nei buvome įpratę. Išnaudokime jį.

• Užrašykim, kas gero buvo ir pasisekė senaisiais metais.
• Įvertinkim savo laimės būseną nuo 1 iki 10.
• Pasvarstykim, ką galim padaryti, kad jau šiandien jaustumės geriau. (Paskambinti draugui, padėkoti kaimynui, nunešt pusryčius į lovą šeimos nariui ir t.t.)

Bendravimas, pagalba žmonėms – greičiausias ir paprasčiausias kelias laimės link. Dideli planai ir tikslai – puiku, bet visada pradėti reikia nuo pirmo mažo žingsnelio. Kitaip gali niekada ir niekas nepasikeisti, o neišsipildę svajonės ir planai tapti „raudonu kilimu“ į depresiją.

Laimė susideda iš mažų dalykų

Kas rytą paskirkime sau penkias minutes, kol dar jokia kita informacija (iš telefono, interneto, televizijos ir pan.) nepalietė proto ir jausmų ir pagalvokime:

• Už ką esame dėkingi gyvenimui?  Tai gali būti labai paprasti dalykai: saulė už lango, kvepianti kava, oras ir t.t.
• Kaip galiu pradžiugint vieną žmogų – šypsena, pasisveikinimu ar gražios dienos palinkėjimu.
• Kasdien užrašykime po tris padėkos vertus dalykus.

Po savaitės, mėnesio pamatysime, kiek daug gerų dalykų yra mūsų gyvenime, kurių nepastebėjome. Laimė, kaip ir gyvenimas, susideda iš mažų dalykų, svarbu jų neišbarstyti.

Straipsnis parengtas, remiantis Psichologijos mokslų daktarės, profesorės Laurie Santos  paskaitomis.

Žilinskutė