fbpx

Nepakeičiamieji: kodėl JAV politikai atsisako išeiti į pensiją?

 |  Mary Kate Cary  

Kai 2023 m. Baltuosiuose rūmuose apsilenkęs Billas Clintonas susitiko su Joe Bidenu, buvo sunku nepastebėti, jog Clintonas, kuris ėjo prezidento pareigas beveik prieš tris dešimtmečius, yra trimis metais jaunesnis už 81 metų dabartinį Baltųjų Rūmų šeimininką. Bidenas – pirmasis aštuoniasdešimtmetis JAV prezidento poste. Jo pagrindiniam konkurentui, buvusiam prezidentui, Donaldui Trumpui 77-eri. 2023 metų spalį Monmout universiteto atliktas tyrimas parodė, kad maždaug trys ketvirtadaliai rinkėjų mano, jog Bidenas per senas eiti prezidento pareigas, ir beveik pusė apklaustųjų teigia, kad Trumpas per senas sugrįžti į Baltuosius Rūmus.  Vienok „nepakeičiamieji“ Amerikos gelbėtojai sustoti neketina.

Mano buvęs viršininkas prezidentas George‘as Bushas (vyresnysis) 1996 m. nusprendė nesiekti antrosios kadencijos. Jei kandiduotų ir laimėtų, inauguracijos metu jam būtų 72-ji. Vietoj to, prezidentas pasirinko ramią senatvę, kupiną humanitarinių veiklų bei anūkų teikiamo džiaugsmo. Busho amerikietiška pensija kelia klausimą: kodėl šie du vyrai, Bidenas ir Trumpas – daugiau nei dešimtmečiu vyresni nei vidutinis amerikiečių pensinis amžius – vėl ir vėl kandidatuoja į vieną atsakingiausių postų pasaulyje?

Demokratija ar „gerontokratija“?

Trumpas ir Bidenas yra du iš trijų seniausių vyrų, kada nors ėjusių prezidento pareigas.

Kai Ronaldas Reaganas 1989 m. baigė savo antrąją kadenciją, sulaukęs 77-rių jis buvo seniausias asmuo, kada nors ėjęs prezidento pareigas. Trumpas postą paliko būdamas 74-rių, ir taip tapo trečiu vyriausiu JAV prezidentu po Bideno ir Reagano.

Gyventojų surašymo duomenimis, vidutinis amerikiečio amžius yra 38,9 metai. Tačiau vidutinis Baltuosiuose rūmuose bei Senate tarnaujančių politikų amžius – atitinkamai 58 ir 64 metai. Būtent todėl JAV vyriausybė dažnai vadinama „gerontokratija“ arba senolių valdžia.

Gerontokratija yra paplitusi tarp religinių vadovų, tokių kaip popiežiai arba Irano ajatolos. Taip pat, Šaltojo karo metu „gerontokratija“ buvo paplitusi tarp komunistinių šalių, tokių kaip Sovietų Sąjunga. Tarp demokratinių valstybių ši tendencija yra gerokai retesnė.

Kongreso nariams – vaistai nuo Alzheimerio ligos

Bidenas ir Trumpas nėra vieninteliai itin garbingo amžiau JAV politikai. Ši tendencija matoma ir kitose valdžios šakose.

  • Senato daugumos lyderis demokratas Chuckas Schumeris yra 72-jų.
  • Senato mažumos lyderiiui respublikonui Mitchui McConnelui – 81-ri.
  • Naujai perrinktas respublikonas senatorius Chuckas Grasslis rugsėjį sulaukė 90 metų ir neplanuoja pasitraukti.
  • 81-rių nepartinis senatorius Bernie Sandersas taip pat nemąsto apie pensiją.
  • 83- jų demokratė Nancy Pelosi neseniai paskelbė, kad kandidatuos devynioliktai (dviejų metų trukmės, vert. past.) kadencijai Atstovų Rūmuose.
  • Naujojo Džersio atstovui demokratui Billui Pascrellui, ir Vašingtono miestą žemuosiuose Kongreso rūmuose atstovaujančiai demokratei Eleanorai Holmes Norton yra 86-eri.
  • Kentukio penktosios apygardos atstovui respublikonui Haroldui Rogersui bei Kalifornijos 43-sios apygardos atstovei demokratei Maxine Waters – 85-eri.
  • Merilando 5-ajai apygardai atstovaujantis demokratas Steny‘is Hoyeris sulaukė 84 metų.

Sąrašą galima tęsti, ir niekas iš šių politikų neparodė iniciatyvos pasitraukti. Netoli JAV Kongreso rūmų dirbantis vaistininkas prieš keletą metų sukėlė didelį susidomėjimą, kai atskleidė, kad Kongreso nariams jis išrašo receptus nuo Alzheimerio ligos. Dvidešimt seniausių Kongreso narių yra bent 80 metų amžiaus, o dabartinės sudėties Senatas ir Atstovų Rūmai yra treti seniausi nuo 1789 metų.

Kas vis dėlto čia vyksta?

Tie pokario kartos atstovai, kurie dar nepasitraukė iš darbo rinkos, dažniausiai teigia, kad tiesiog negali sau leisti nustoti dirbti dėl infliacijos ar santaupų trūkumo. Bet visi aukščiau minėti politikai turi pakankamai santaupų; daugelis iš jų yra milijonieriai. Išėję užtarnauto poilsio jie galėtų mėgautis valstybinėmis pensijomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Taigi, tikriausiai jie lieka poste ne dėl finansinių problemų.

Viena iš galimybių – tikrovės neigimas. Niekam nepatinka mąstyti apie neišvengiamą mirtį. Pažįstu keletą asmenų, kurių galvoje pensija siejasi su mirtimi – dažnai dėl kitų pažįstamų, kurie mirė vos išėję į pensiją. Tai galėtų paaiškinti, kodėl senatorė Dianne Feinstein ir Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg taip ilgai liko postuose ir mirė sulaukusios atitinkamai 90 ir 87 metų.

Kitiems pensija sueklia tapatybės krizę. Daugelis vyresnio amžiaus lyderių, taip ilgai ir sunkiai dirbo, jog save sieja tik su darbu. Be to, ilgas bei sunkus darbas reiškia, kad politikams nėra laiko atrasti naujų užsiėmimų, kuriais galėtų mėgautis išėję į pensiją.

Dar viena teorija – dideli ego. Kai kurie įstatymų leidėjai, tikrai ne patys kukliausi žmonės, mano, jog yra nepakeičiami. Politiniame pasaulyje susidomėjimas pareigomis dažnai susijęs su galios troškimu. Tokie politikai galvoja: kodėl man ir toliau nebalsavus valstybei lemiamais klausimais susiskaldžiusiame Senate ar Atstovų Rūmuose? Arba kodėl toliau nerėžti kalbų tribūnoje ir įsivaizduoti, kad gelbėju demokratiją? Dėl šių priežasčių yra nesunku suprasti, kodėl tiek mažai JAV politikų nori pasitraukti.

Amžiaus apribojimas

Vienas būdas pakeisti tokią padėtį – įvesti amžiaus ribas politikams. Kodėl, pavyzdžiui, nacionalinių parkų reindžeriai privalo išeiti į pensiją sulaukę 57-erių, o pačias įtempčiausias pasaulyje pareigas einantys asmenys neturi amžiaus cenzo?

Nikki Haley, Pietų Karolinos gubernatorė, nesėkmingai siekusi atstovauti Respublikonų partijai  2024 m. prezidento rinkimuose, ne kart pasisakė už privalomus protinių gebėjimų testus lyderiams, perkopusiems 75 metų ribą. Tiesa, testo neišlaikymas automatiškai nediskvalifikuotų politiko; apie tai galiausiai spręstų rinkėjai. 2023 m. rugsėjį apklausa parodė, kad didžioji amerikiečių dauguma pritaria tokiam kompetencijos testavimui.

Kol protinių pajėgumo testai lieka vien teorine galimybe, gerontokratija Amerikoje susilaukia kandaus homoristų dėmesio.  Dešiniosios pakraipos satyrinis portalas The Babylon Bee šia tema neseniai išleido videoklipą. „Milijonai amerikiečių kada nors gyvenime susidurs su šia problema,“ sakoma filmuke. „Tėvai ir seneliai sensta ir galiausiai šeimai tenka priimti sunkų sprendimą… Ar senelis dar gali saugiai gyventi vienas, ar jam būtų geriau gauti puikią priežiūrą kartu su kitais senjorais.?  Po nelengvo pokalbio su mielu, bet kartais orientaciją prarandančiu senoliu šeima nusprendžia – senelis pagaliau pribrendo… kandiduoti į JAV Senatą!“

Mary Kate Cary yra Virdžinijos universiteto politikos profesorė ir tyrimų centro „Think Again“ direktorė.

Jums gali patikti