Neseniai Vogue parašė apie hidžabą dėvinčią Instagramo žvaigždę Amaal Said, „dvidešimtmetę Danijos – Somalio fotografę ir poetę“, gyvenančią Londone ir socialiniuose tinkluose dažnai skelbiančią stilingas savo pačios nuotraukas. Žurnalo apybraižoje dėstoma Said mados filosofija, kalbama apie tai, dėl ko jos nuotraukos tokios smagios ir įkvepiančios – apie drąsias spalvas, gražius aksesuarus ir nuostabias skaras, kurias ji skolinasi iš mamos spintos. Tačiau iš visų kitų Vogue dažnai aprašomų mados žinovių Said labiausiai išsiskiria tuo, kad labai menkai teparodo savo kūno.
Said – viena iš daugelio hidžabą dėvinčių (musulmonių, stilingai ryšinčių galvos apdangalą ir nešiojančių dailius, bet visą kūną dengiančius drabužius) mados kūrėjų.
Jau esu rašiusi apie madų industrijos polinkį nepastebėti musulmonių dizainerių (pradedant Dina Torkia, baigiant Luella ir daugeliu kitų dizainerių, ne tik radusių originalių būdų derinti kuklumą ir stilių, bet ir pasiūliusių atitinkamų gaminių, padedančių taip atrodyti).
Išties, šios hidžabus dėvinčios mados žinovės viesulu įsiveržė į internetą ir dominuoja Instagrame. Jos, kilusios iš įvairiausių vietų – nuo Kuveito iki Kalifornijos. Vienos tradiciškumą derina su modernumu, kitos prijaučia hipsteriams ir galvos apdangalus nešioja kaip turbanus. Be jų, nesuskaičiuojama daugybė musulmonių mados blogerių, kurios nenešioja galvos apdangalų, savo sekėjoms siūlo įvairiausių kuklių drabužių. Jų visų siunčiama žinutė aiški:
kuklumas nėra nuobodus – veikiau paslaptingas – ir todėl gali būti nuostabus. Paslaptis gali būti prašmatni, elegantiška, ryški; o audeklas tikrai neužgoš jūsų asmenybės, kad ir kokia ji būtų.
Be noro išreikšti save šios stiliaus ekspertės apverčia dabar galiojančią normą – kad atrodytum (ir jaustumeisi) graži, visai nereikia pasiduoti populiariai tendencijai rodyti kuo daugiau nuogo kūno. Grožis neturi būti provokuojančios suknelės sinonimas. Atsispirkite staiga užėjusiam norui pusnuogei rodytis Instagrame, ir nereikės skųstis dėl patyčių.
Kitaip tariant, didžiuokitės savo kūnu nerodydamos jo visam pasauliui. Priversite pasaulį jūsų siekti, užuot metusios savo grožį jam po kojomis už trumpą pripažinimo iliuziją.
Sulig kiekvienu unikaliu neabejotinai stilingu drabužių deriniu būtinai pastebėsi tokių moterų spinduliuojamą pasitenkinimą ir patrauklų pasitikėjimą savimi. Jos ramios, nes atmesdamos viešo seksualumo lenktynes, išsilaisvino iš šalutinių tokių varžybų poveikų – nerimo dėl savo kūno, sekinančių dietų, valgymo sutrikimų, būtinybės įsiteikti vidutinio vyro skoniui.
Tegu šiuos svarstymus baigia Amaal Said:
„Kai buvau jaunesnė, maniau, kad man nebus leista domėtis mada dėl visokiausių apribojimų, kuriais dabar jau nebetikiu. Vėliau maniau, kad atitinkamai apsirengusi galėsiu kontroliuoti vyrų man sakomus žodžius ar jų žvilgsnius, tačiau klydau. Mano grožio supratimas pasikeitė iš esmės, bet tik todėl, kad aš sau atleidžiu ir mokausi, labiau save mylėti…“
Asma T. Uddin yra teisininkė, ir mokslinė Džordžtauno universiteto Berklio religijos, taikos ir globalinių reikalų centro bendradarbė.
Pabaiga: manekenė dėvinti hidžabą.