Įteisintas mirusiojo pelenų išbarstymas. Ką apie tai sako Bažnyčia?

 | kun. Vytenis Vaškelis

2022 metų gegužės 12 dieną Seimas priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, kuriomis įteisintas mirusiojo pelenų išbarstymas. Pelenus išbarstyti galima ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje ir upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas ir pliažus. Pataisos įsigalios 2022 metų lapkričio 1 dieną. Ką apie tokias pataisas mano Katalikų Bažnyčia ir ar galės kunigai vadovauti laidotuvių apeigoms, jei po jų suplanuotas mirusiojo pelenų išbarstymas?

Vatikanas: pelenų barstymas dirva – panteistinėms dviprasmybėms

Bažnyčios požiūrį į palaikų kremavimą apibūdina Kanonų teisės kodeksas. Jame rašoma: „Bažnyčia primygtinai pataria išlaikyti pamaldų paprotį laidoti mirusiųjų kūnus, tačiau nedraudžia kremavimo, nebent jis būtų pasirinktas dėl katalikiškai doktrinai prieštaraujančių priežasčių“ (kan. 1176 § 3).

Kadangi šiame kodekse nieko nesakoma apie palaikų pelenų saugojimą, todėl 2016 metais Vatikane buvo pristatyta Tikėjimo mokymo kongregacijos instrukcija dėl palaikų kremavimo. Joje rašoma, jog, jei dėl rimtų priežasčių pasirenkamas palaikų kremavimas, tuomet pelenai turi būti saugomi sakralioje aplinkoje. Tokia aplinka, tai – kapinės, bažnyčia ar kita tam skirta vieta.

Urnos saugojimas namuose neleistinas, išskyrus tik tuos atvejus, kai dėl rimtų priežasčių vietos vyskupas tam suteikia leidimą. Siekiant išvengti bet kokių panteistinių, natūralistinių ar nihilistinių dviprasmybių, draudžiama pelenus išbarstyti ore, žemėje ar vandenyje.

Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kard. Gerhardas Miuleris (Gerhard Müller) apie šią instrukciją bylojo: „Žmogaus asmuo yra kūrinys, kurio buvimas mirties valandą nesibaigia. Dievas yra mūsų pradžia ir mūsų tikslas. Iš žemės esame kilę ir į žemę grįžtame, laukdami galutinio prisikėlimo“.

Kunigai negalės vadovauti laidotuvių apeigoms

2019 metais prieš rengiant Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, atviru laišku bažnytinį požiūrį buvo išreiškęs ir arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius: „Nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose“.

Beje, dvasininkas, sužinojęs, kad po mirusiojo kremavimo jo pelenai bus išbarstyti pavėjui, upėse, jūroje ir panašiais atvejais turėtų atsisakyti vadovauti laidotuvių apeigoms.

Taigi ir po mirties žmogaus kūnas yra vertas atitinkamos pagarbos, primenančios, kad žemėje tarnavo kaip „Šventosios Dvasios šventovė“ (žr. 1 Kor 6, 19). Mes tikime, jog laikų pabaigoje ne tik sudūlėję mirusių kūnų likučiai, bet ir kremuoti palaikai bus perkeisti ir vėl susijungs su savo sielomis, nes Dievas ištesi visus savo pažadus, ir Jam nėra negalimų dalykų…

Pabaiga: mirusiojo pelenų išbarstymas.

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close