Naujųjų metų tikslai – ar verta į juos žiūrėti rimtai?

BNS Spaudos centras

„Kitąmet pradėsiu sportuoti“ tikriausiai yra bene dažniausias pažadas sau Naujųjų metų vakarą, kai aplink sproginėja fejerverkai, o taurėje putoja šampanas. Tačiau, kiek iš mūsų įgyvendiname, ką suplanavę? KTU psichologas Eimantas Lukoševičius įsitikinęs, jog naujametinius tikslus pasiekti pavyks tik tiems, kurie nestokoja pasitikėjimo savimi.

Kaip pučiant žvakutes ant gimtadieninio torto, taip ir minint Naujuosius metus dažnai galvoje sukasi norai, prašymai ir tikslai ateinantiems metams. Tačiau juos įgyvendinti pavyksta tik keletui.  Net 64 proc. apie juos pamiršta praėjus vos mėnesiui. Kodėl, nepaisant nesėkmingų bandymų juos įgyvendinti, vis tiek kuriamės naujametinius tikslus kasmet?

„Manau, kad yra daug tarpusavyje susijusių priežasčių, dėl kurių žmonės kelia sau naujametinius tikslus. Naujieji metai daugeliui atrodo kaip labai aiški naujo etapo, naujo ciklo pradžia. Taip pat tikiu, kad ne vienas žmogus turi įgimtą norą tobulėti, siekti naujovių ir geresnio gyvenimo. Naujųjų metų išvakarėse mūsų nuotaika irgi gali tapti reikšmingu elementu, prisidedančiu prie paskatos kelti tikslus“, – sako E. Lukoševičius.

Anot KTU psichologo, Naujųjų metų išvakarėse galime jaustis laimingi, pakylėti, motyvuoti, pasitikintys savimi daugiau nei įprastai arba atvirkščiai – galime jaustis liūdni ir nusiminę, jei praėję metai nesiklostė sėkmingai.

„Turime metą, kuris siejasi su nauju etapu, įgimtą norą tobulėti, siekti geresnių sąlygų ir nuotaiką, kuri rodo, kad mūsų gyvenime reikia pokyčių arba įkvepia pasitikėti savimi, jog galime pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Manau, kad būtent šie trys komponentai lemia naujametinių tikslų išsikėlimą“, – teigia E. Lukoševičius.

Sėkmės formulė – detalus planas ir asmeninės savybės

Jei esate iš tų 64 proc., kuriems nepavyko įgyvendinti naujametinių tikslų, priežastis gali slypėti netinkamo siekio suformavime.

„Visų pirma reikėtų įvertinti, ar išsikeltą tikslą yra realu pasiekti ir kokio laiko tarpo gali prireikti jam įgyvendinti. Pavyzdžiui, tikslas „išmokti užsienio kalbą per 3 mėnesius“ nėra realus, nes jam skirtas laikas bus per trumpas“, – sako KTU psichologas.

E. Lukoševičius pataria, jog tikslas taip pat turi būti aiškus ir suprantamas pačiam žmogui – konkretumo stokojančios užduotys, kaip antai „maitintis sveikiau“, dažnai yra pasmerktos nesėkmei, mat nėra aišku kokių veiksmų ir kaip dažnai reikės imtis bei ko teks vengti.

„Svarbu suprasti ir dėl ko yra siekiama šio tikslo, ar tikrai šis tikslas yra vertingas, naudingas ir prasmingas jums, nes jeigu patogu gyventi tokiu ritmu, kurį turite dabar, jei tenkina esama situacija, kam šis pokytis reikalingas?“ – teigia E. Lukoševičius.

Pasak jo, siekiant tikslų, detalus planas irgi svarbus – jis padeda sekti progresą, įvertinti kiek truks tikslo pasiekimas, kokių resursų pareikalaus, kokių kliūčių gali iškilti kelyje ir kaip jas įveikti.

Ekspertas įsitikinęs, jog vieno ar kelių konkrečių tikslų siekimas būtų sėkmingesnis susidarant detalų planą: „Tokiu būdu galima išvengti blaškymosi nuo vienos siekiamybės prie kitos ir sutelkti visą savo dėmesį bei pastangas tikslo įgyvendinimui“.

Vis dėlto, pasirengimas šiam procesui nėra vienintelis veiksnys, užtikrinantis lengvesnį kelią siekiamo tikslo link. Asmeninių savybių, tokių kaip smalsumas, žingeidumas ar valia, svarba yra neatsiejama nuo gebėjimo laikytis susikurto plano net iškilus sunkumams.

„Pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais, tikėjimas, kad apskritai galite pasiekti šio tikslo, kad esate pajėgus susidoroti su iškilusiomis kliūtimis, iššūkiais, kurie gali kilti jo siekiant yra ypač svarbus. Jeigu netikite, kad galite įgyvendinti tikslą, tai tikėtina, kad net nepradėsite jo siekti. Taip pat svarbus ir atkaklumas, mat ilgalaikio tikslo siekimas gali pareikalauti įveikti įvairias nesėkmes, o, susidūrus su sunkumais, išlaikyti susidomėjimą siekiamu tikslu“, – sako KTU psichologas.

Kaip užsitikrinti, kad kitąmet tikrai sportuosite? 

Vieni dažniausių tikslų, kurie nuskamba šventinį vakarą, yra susiję su sveika gyvensena ar aktyviu gyvenimo būdu. Tačiau KTU psichologo teigimu, Naujaisiais metais nepradedama sportuoti arba ši veikla greitai nutraukiama galimai dėl to, jog „dažnai pačiam žmogui nėra iki galo aišku dėl ko norisi pradėti sportuoti“.

„Pavyzdžiui, yra didelis skirtumas ar mes norime pradėti sportuoti, nes socialiniuose tinkluose matėme kaip tą daro kiti, ar dėl to, kad aiškiai suprantame, kuo ši veikla bus naudinga ir kokių reikšmingų pokyčių atneš į mūsų gyvenimą. Taip pat neretai pasirenkama sportinė veikla, kuri mūsų net nedomina, todėl natūralu, kad pradėti bus sunku. Geriau išsirinkti tokią sporto šaką, sporto pobūdį, kuris mums būtų įdomus, žadintų mūsų susidomėjimą, smalsumą, entuziazmą“, – pasakoja E. Lukoševičius.

Šis, kaip ir kiti tikslai, gali būti neatitinkantys mūsų gyvenimo būdo, įpročių, todėl jo įgyvendinimas gali pareikalauti keisti nusistovėjusią rutiną. E. Lukoševičius įvardija, jog tikslas „kasdien prieš darbą eiti į sporto klubą“ tam tikrais atvejais gali būti nerealistiškas.

„Visų pirma, reikėtų įsivertinti ar toks tikslas yra realus, ar tikrai turėsite tam laiko, ar esate fiziškai pasiruošęs tiek daug sportuoti, ar pakaks energijos. Geriau išsikelti mažesnį, bet įgyvendinamą tikslą, pavyzdžiui, „3 kartus prieš darbą nueiti į sporto salę ir veiną valandą atlikti jėgos pratimus”, o iki to apgalvoti, kokių mažų žingsnelių, plano reikės tam, kad pasiektumėte šį tikslą“, – teigia E. Lukoševičius.

Pavyzdžiui, norint išsimiegoti ir ryte sporto klube jaustis energingai, reikės anksčiau nueiti miegoti. Siekiant sporto klubą pasiekti prieš darbą ir nepakliūti į spūstis, svarbu įvertinti tai, kiek laiko gali prireikti nuvykimui, numatyti transporto priemonę, pirmosios treniruotės trukmę ir kitus aspektus.

Neįgyvendinti naujametiniai tikslai gali tapti paskata

Tradicija Naujųjų metų vakarą apžvelgti praėjusius metus ir įsivertinti ar anksčiau iškeltus tikslus pavyko pasiekti gali turėti neigiamų emocinių padarinių. Pasak KTU psichologo, nors žmonės dažnai neprisimena kokius tikslus kėlė prieš metus, tačiau jei metai nebuvo sėkmingi ir ilgai siekto tikslo įgyvendinti nepavyko, nusivylimą savimi suvaldyti gali būti sunku.

„Jeigu keletą kartų nepavyksta įgyventi išsikeltų naujametinių tikslų, gali kilti nusivylimas savimi, abejonės savo sugebėjimais. Žmonės su žemesne saviverte, kurie turi tam tikrų įsitikinimų apie save, pavyzdžiui, dažnai kartoja žodžius „aš nieko nesugebu“, neįgyvendintus uždavinius gali panaudoti kaip argumentą patvirtinantį tokius įsitikinimus“, – teigia E. Lukoševičius.

Tačiau ne kiekvienas į neįgyvendintus tikslus žvelgia kaip į asmeninių trūkumų patvirtinimą – tai gali būti ir pokyčių katalizatorius: „Suvokimas, kad ne pirmus metus neįgyvendinote sau išsikeltų tikslų, gali paskatinti iš naujo įvertinti keliamų tikslų realistiškumą, sau keliamus reikalavimus, apgalvoti kas vyksta jūsų gyvenime, jog vis neįgyvendinate tikslų, ar reikia kažkokių pokyčių, kad galėtumėte juos pasiekti“.

KTU psichologas primena, jog šventinis vakaras, atsisveikinant su prabėgusiais metais, neprivalo tapti lenktynėmis matuojantis, kam pavyko pasiekti daugiau. Ekspertas rekomenduoja Naujuosius metus pasitikti džiugiai, įvertinant, kokias kliūtis gebėjote įveikti bei kokių patirčių įgijote.

„Reikėtų nepamiršti, kad Naujųjų metų išvakarės yra puiki proga pergalvoti ne tik tai, ko nepasiekėme, kas nepavyko, bet ir ko pasiekėme, kokių pamokų išmokome, ką sužinojome apie save, nes tikėtina, kad per metus turėjome ne vieną reikšmingą pamoką, pavyko įgyvendinti ne vieną norą, uždavinį ar tikslą“, – sako E. Lukoševičius.

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close