Kodėl lietuviai nesirenka pelningų profesijų?

Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbta aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo analizė rodo, kad praėjus pusmečiui po aukštosios mokyklos baigimo daugiausiai uždirba tie, kurie baigė STEM srities (science, technology, engineering, mathematics, angl.) studijas. STEM studijos jungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką.

Tarp 10 didžiausias pajamas gaunančių universitetų studijų krypčių absolventų – net 7 STEM specialybės. Lietuvos kolegijose skaičius dar didesnis – net 9 iš 10 didžiausias pajamas gaunančių absolventų baigė STEM sričių studijas. 

Pelningiausių universitetinių specialybių dešimtuke rikiuojasi Programų sistemos, Informacinės sistemos, Informatika, Elektronikos ir elektros inžinerija, Aeronautikos inžinerija, Mechanikos inžinerija.

Studijų pasirinkimai atskleidžia paradoksą

Vis dėlto realūs į universitetus stojančių studentų pasirinkimai išryškina lietuvišką paradoksą – madingiausios specialybės į  įsidarbinamumo „topus“ nepatenka. Arba atvirkščiai – stojančiųjų prašymuose retesnės studijų programos darbo rinkoje vertinamos aukštais atlygiais.

„Praėjusiais metais atrodė, kad universitetuose stojančiųjų trauka į socialinius mokslus pernai stabilizavosi, tačiau ji šiemet gerokai išaugo. Deja, stojančiųjų į su informacinėmis technologijomis, matematika susijusias studijas universitetuose teliko 12 proc.,“ rašoma LAMA BPO ataskaitoje (pdf.).

Pabaigę kai kurias iš populiariausiųjų studijų krypčių studentai gali tikėtis kelis kartus mažesnių atlyginimų, nei jų bendraamžiai, pasirinkę ne tokias populiarias programas, pvz. informatiką.

Tad kodėl egzistuoja aukščiau paminėtas fenomenas? Ar apie studijas ir gerą karjerą svajojančiam jaunimui nereikia pinigų? KTU studijų prorektorius Jonas Čeponis nesutinka su tokia nuomone. Pasak jo, jaunoji karta – pakankamai racionali, tačiau ją nuo STEM studijų galimai atbaido brandos egzaminų vertinimai ir iš mokyklos suolo atsinešti stereotipai, kad tikslieji mokslai – sunkiai „įkandami“.

„Stojančiųjų vangumas STEM studijų atžvilgiu yra labiau kompleksinė problema“, – pastebi J. Čeponis, nukreipdamas žvilgsnį į vidurinį mokymą. Jo teigimu, didžiausia problema yra tai, kad mokyklos mokymo programose nėra telkiamas dėmesys stipriam matematiniam parengimui. „Natūralu, kad ir rezultatai dėl to nukenčia. Vidurinio ugdymo spragos – labai akivaizdžios“, – apgailestauja KTU prorektorius.

Viešai internete skelbiamos matematikos užduotys parodo problemą, kurią galima užčiuopti net ir nebūnant vidurinio mokymo programų ekspertu. „Susidaro įspūdis, kad orientuojamasi į supaprastinimą, į labiau „motyvuojantį“ mokymosi procesą. Ką tai reiškia? Panašu, jog žengiama labiau pramogų, pasilinksminimo pamokose keliu“, – stebisi J. Čeponis. KTU prorektoriaus nuomone, tokiu būdu perlenkiama lazda, nes mokomasi ne tai, kas fundamentaliai reikalinga, aktualu ir naudinga, tačiau kas yra patrauklu ir trumpam „uždega“.

Iš mokamos – į nemokamą studijų vietą 

Profesoriaus teigimu, net ir nuviliantys matematikos egzamino rezultatai nereiškia, kad užkertamas kelias rinktis STEM specialybes.

Anot J. Čeponio, kuo toliau, tuo dažniau atsiranda stojančiųjų, kurie ieško alternatyvių būdų, kaip patekti į norimas studijas. Dalis tų, kuriems nepasisekė vienas egzaminas, tačiau kiti rezultatai neblogi, nusprendžia rizikuoti ir pasirinkti valstybės nefinansuojamas informatikos, technologijos, inžinerijos mokslų krypčių grupės studijas.

„Universitete gausu pavyzdžių, kai dėl nepasisekusių egzaminų į mokamas studijas įstoję studentai jau po pirmo semestro sklandžiai pereidavo į valstybės finansuojamas vietas. Dar daugiau – perėjusiam į nemokamą vietą jaunuoliui, jeigu jis sėkmingai studijuoja, dar netgi yra galimybė gauti kompensaciją už tą sumokėtą pirmąjį semestrą“, – pasakoja profesorius.

Jis paaiškina, kad šiuo atveju motyvuotiems, tačiau už mokslą mokantiems studentams savotišką paslaugą padaro valstybės finansuojamą vietą gavę, tačiau mažiau motyvuoti jų kolegos. „Dalis žmonių, pradėjusių lankytis paskaitas, susivokia, kad ne ten pataikė, nors ir yra gavę valstybės finansuojamą vietą. Jie iš studijų gali pasitraukti be baudų. Pati valstybė yra pasirūpinusi tokia lankstumo galimybe, jeigu studijos vis dėlto – ne prie širdies“, – aiškina J. Čeponis.

Pabaiga: STEM studijos.