Minčių kontrolė: žmogus gali ne tik galvoti, bet ir prisigalvoti

Tema: minčių kontrolė.
Patarimai: spauskite čia.

***

„Stebėkime savo mintis ir jeigu jos yra išdidinančios grėsmę, tuomet mokykimės jas patraukti į šoną arba pakeisti kitomis, labiau atitinkančiomis tikrovę ir orientuotomis į „čia ir dabar“, – rekomenduoja lektorė, psichologė Eglė Masalskienė. „Rimi“ darbuotojams organizuojamo ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitoje ekspertė dalinosi mąstysenos kontrolę padedančiais lavinti pratimais bei pastebėjimais apie tai, ko galime pasimokyti iš gyvūnų

Du emocijų atsiradimo keliai

Pasak psichologės, egzistuoja du emocijų atsiradimo keliai. Pirmuoju iš dviejų kelių naudojasi gyvūnai, antruoju – žmonės. „Pirmasis kelias atrodo taip: gyvūnas pamatė grėsmingą situaciją ir iškart išsigando. Visas po to sekantis elgesys yra nulemtas tos baimės. Kai grėsmė dingo, taip pat dingsta ir baimė. Pavyzdžiui, antilopės graužia žolę, atsėlino tigras ir pradėjo bėgti link jų būrio. Antilopės pajuto baimę ir puolė bėgti. Deja, paskutinę ir lėčiausią, tigras pagauna, netrukus pradeda ėsti. Ką daro kitos antilopės? Jos dar šiek tiek pabėga ir tuomet, kai nebejaučia gresiančio pavojaus, sustoja ir toliau ėda žolę, – grėsmės nulemtos baimės pavyzdį pateikia E. Masalskienė. – Įsivaizduokime analogišką situaciją su žmonėmis. Išėjome grybauti į mišką ir staiga mus užpuola iš Baltarusijos atkeliavusi rudoji meška. Mane, kaip lėčiausią, meška pagauna ir nusitempusi pradeda ėsti. Kada kitą kartą mano draugai grįš į mišką grybauti? Tikrai ne tą pačią dieną, net ir ne tais pačiais metais. Kai kurie – niekada savo gyvenime nebežengs į mišką dėl baimės vėl būti užpulti.“

Žmogaus minčių galia ir bėda

Šis skirtumas iliustruoja žmogaus minčių galią ir bėdą vienu metu: „Mes galime sukurti įstabiausius projektus, rasti sprendimus sudėtingiausioms problemos, bet kuo kalti grybai ar miškas dėl tos patirties, kurią sukūrė meška? Deja, mūsų atmintis neleistų mums grįžti prie tos veiklos, nes, nors grėsmingos situacijos ir nebūtų, mes apie tai galvotume, prisimintume ir tai neduotų mums ramybės. Taigi, turime ko pasimokyti iš antilopių: jeigu „čia ir dabar“ grėsmės nėra, neapsikraukite iliuzinėmis baimėmis – sutelkite dėmesį į tai, ką matote iš tikrųjų.“

Dėmesys į „čia ir dabar“ 

E. Masalskienė pasakoja, jog streso metu žmogus ieško ryškaus jutiminio patyrimo, kurio ryškiausias pavyzdys yra valgymas. Tiesa, valgymas gali turėti ir kitų pasekmių, tad jeigu jų nenorime, galime naudotis kitais pajutimais – sutelkti dėmesį į „čia ir dabar“ momentą tol, kol baimė ir nerimas sumažės iki tokio lygio, jog vėl bus galima „įjungti“ mąstyseną bei savęs paklausti: tai ką man dabar su tuo daryti? „Viskas tam, kad pažabotume pernelyg didelį stresą, kuris trukdo priimti protingus sprendimus, mat žmogus gali ne tik sugalvoti dalykus, bet ir jų prisigalvoti“, – įspėja dėmesio sutelkimo mokytoja.

Nerimą apramins pozityvios mintys

Kuomet pamatome grėsmingą situaciją, galime į ją koncentruoti dėmesį, arba ne, teigia psichologė. Galime tuomet, kai dėmesiu jau naudojamės, apie tai kažką galvoti, priimti atitinkamus sprendimus. Tai tuo pačiu ir mūsų galia, ir bėda. Galime prisigalvoti pačių blogiausių scenarijų ir tą grėsmingą situaciją dar labiau išdidins mūsų mąstysena. Arba galime dėmesį nukreipę galvoti apie nesusijusius dalykus ir nerimas, baimė atslūgs.

„Dar yra trečias kelias. Galite atkreipti dėmesį į tai, kas yra grėsminga kažkokioje situacijoje, bet akcentus dėti ant „Ką aš galiu padaryti?“ Projektuodami pozityvias galimas išeitis ir tai, kuo galite būti naudingi, nerimą ir baimę apraminsime“, – teigia E. Masalskienė. 

Minčių kontrolė: nuotaika paklūsta protui

Norintiems praktikuotis ir mokytis pastebėti savo mintis psichologė siūlo susidaryti minčių pastebėjimo ir keitimo alternatyviomis darbalaukį. „Tiesiog pabandykite savaitę užsirašinėti lentelėje situacijas ir tai, kokias spontaniškas mintis jos sukėlė. Vėliau – kokia alternatyvia mintimi jas pakeitėte, kaip nuo jos pasikeitė emocija, jūsų veiksmai ir situacijos rezultatas.

Pakeitę pirminę mintį pajusite daugiau atlėgimo, mažesnį nerimą. Tai rodo, jog nuo įvykių interpretacijos priklauso tai, kaip jaučiamės ir kaip priimame naujienas. „Nereikia užsimerkti ar stengtis nepastebėti negatyvių dalykų, tačiau svarbu stengtis akcentą dėti ant pozityviųjų. Patyrus kažkokį įvykį, mus pasiekia pirmoji spontaniška mintis su interpretacija apie tai, kas įvyko, ir su savimi gali atsivesti kažkokią emociją. Tuomet gali kilti impulsas veikti tam tikru būdu, kuris gali būti nulemtas ne tik minties, bet ir emocijos. Tą mintį provokuoja mūsų turimi įsitikinimai ir dalinai – mūsų nervų sistemos tipas, temperamentas.

Įsitikinimus kuria tam tikros patirtys ir taip turime užburtą ratą, kuris ištisai sukasi mūsų smegenyse, – mąstysenos schemą paaiškina psichologė. – Tačiau jeigu pastebėjome savo spontanišką mintį ir tyčia, valios pastangomis, pergalvojote kitaip, kaip galima labiau realistiškai, kaip yra – ji atves ir kitą emociją.“

Pabaiga: minčių kontrolė.