Religija ir seksas: ne viskas taip kaip tikėjotės

Vienas iš atkakliausių mūsų laikų mitų – kad religija ir seksas yra vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Krikščionių, kaip užspaustų puritonų įvaizdis – kad ir kaip istoriškai netikslus – vis dar turi didžiulę galią mūsų vaizduotei. Kitą šio mito pusę spinduliuoja spalvingi kino filmai ir televizijos serialai, priešpastatantys seksualinių nuotykių malonumus prieš frigidišką šeimos gyvenimą. Žinia aiški: tikėjimas ir tradicija yra pančiai, kurių reikia atsikratyti, jei norime mėgautis kokybišku seksu.

Ką rodo skaičiai?

Ir vis dėlto, toks patarimas, kaip ir pati mintis, jog religija apnuodija seksą, yra klaidingas. Brigham Youngo universiteto Šeimos studijų instituto (JAV) atliktas naujas plataus masto tyrimas atskleidžia, kad tiek seksualinio pasitenkinimo, tiek santykių kokybės atžvilgiu labai religingos poros laikosi geriau nei nereligingos.

Savo ataskaitoje autoriai apžvelgė duomenis iš vienuolikos šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Argentiną. Jų manymu, pastebėtas stulbinantis dėsningumas: labai religingos poros „mėgaujasi aukštesnės kokybės santykiais ir didesniu seksualiniu pasitenkinimu“, vidutiniškai turi daugiau vaikų ir yra žymiai mažiau linkusios būti neištikimos.

Religingumo koreliacija su sekso kokybe ypač ryški tarp moterų. Dailiosios lyties atstovės gyvenančios labai religingose santuokose, buvo 50 proc. labiau linkusios pranešti, kad yra „labai patenkintos“ savo seksualiniu gyvenimu, nei jų netikinčios ar mažiau religingos kolegės.

Kalbant apie santykių kokybę, tyrimas atskleidžia savotišką J-kreivę: liberalios nereligingos moterys praneša apie palyginti aukštą savo santykių su sutuoktiniu kokybės lygį, o moterys ideologiniame ir religiniame „viduryje“ tuo pasigirti negali.  Kita vertus, labai religingos ir tradicinių (konservatyvių) pažiūrų moterys džiaugiasi aukščiausia santykių kokybe.

Svarbiausia, atitikti lūkesčius?

Vienas iš tyrimo autorių, Princetono universiteto (JAV) profesorius W. Bradfordas Wilcoxas aiškina J-kreivę aiškiais porų lūkesčiais: tiek tradicinėms, tiek ir egalitarinėms poroms gali padėti „aiškus modelis to, ką norėtumėte matyti savo šeimoje“.

Vis dėlto, tyrimas atskleidė dar vieną paradoksą: poros, kurios reguliariai lankosi pamaldose, mėgaujasi kokybiškais asmeniniais ir intymiais santykiais, nepaisant to, ar jų tarpusavio santykiai yra egalitariški ar tradiciniai. B. Wilcoxas ir jo bendraautoriai mano, kad tokį privalumą gali lemti tai, jog religingi tėvai dažniau būna atsidavę savo šeimai.

Kitaip tariant, net jei religingi vyrai, mano, kad tradiciniai lyčių vaidmenys yra pasenę, jie vis tiek labiau linkę rūpintis savo žmonomis ir vaikais nei mažiau religingi ar netikintys. O toks rūpestis reiškia kai ką daugiau nei vien tik finansinių žmonos poreikių patenkinimą.

Skaityti visą tyrimo santrauką (anglų k.)

Pabaiga: religija ir seksas.