Vilhelmas Elisonas: paprastas bet ne prastas Lietuvos savanorio gyvenimas

Šiemet sukanka 125 metai kaip gimė vienas iš Lietuvos aviacijos pradininkų, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris Vilhelmas Elisonas.  Lietuvą XX a. drebinusių istorijos smūgių fone šio karininko, valstybės tarnautojo, vėliau ūkininko gyvenimas gali pasirodyti stebėtinai ramus. Vis dėlto, tokie žmonės kaip Vilhelmas Elisonas – patriotiški, dori ir atkaklūs – buvo tarpukario Lietuvos ūkinio ir kultūrinio pakilimo pagrindas.

Švediškos šaknys

1862 metais Cėsyje, Latvijoje, gimė Karolis Elisonas. Jo tėvas buvo švedų karys iš Latvijos. Karolį dirbti ūkvedžiu Aukštadvario dvarelyje XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje pasikvietė bajorai Komarai. Karolis buvo vedęs Elzbietą Vyšniauskaitę, gimusią 1868 metais. Ūkvedžiui Bogdanas Komaras pastatė gyvenamą namą. Šiame name pasaulį išvydo 8 Elisonų vaikai: Eleonora, Jurgis, Elžbieta-Hortenzija, Martynas, Vilhelmas, Janina, Vytautas, Petras.

Karolis Elisonas mirė 1921 metais, palaidotas Panevėžio miesto senosiose kapinėse. Motina Elzbieta Vyšniauskaitė-Elisonienė mirė 1942 m. kovo 21 d., palaidota Palėvenės kapinėse šalia jos amžinam poilsiui atgulė dukra Elzbieta-Hortenzija Elisonaitė-Brazdžiūnienė (1892–1968), fiziko, akademiko, profesoriaus, vieno fizikos mokslo organizatorių ir daugelio šio mokslo sričių pradininko Lietuvoje, aviacijos leitenanto Povilo Brazdžiūno (1897–1986) žmona.

Jaunos valstybės tarnyboje

Penktasis Elisonų vaikas Vilhelmas gimė 1897 metais balandžio 14 dieną Aukštadvario kaime. Kupiškio valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Akmenytės pradinėje mokykloje. 1918 metais baigė 6 klases Komercijos mokykloje Petrograde. Dar metus mokėsi Politechnikos mokykloje Tomske (Rusija). 1918–1919 metais lankė Vilniaus „Ryto“ gimnaziją, baigė daktaro Justino Tumėno brandos kursus Kaune.

1919 m. kovo 31 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio batalioną, paskirtas į 1-ąją kuopą. 1919 metais, tarnaudamas IV pėstininkų pulke, kovojo su bolševikais. Tų pačių metų gegužės 7 dieną pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 m. gruodžio 16 d. ją baigęs (I laida) gavo aviacijos inžinerijos leitenanto laipsnį ir buvo paskirtas į karo aviaciją.

1920 m. liepos 5 d. perkeltas į inžinerijos dalinį sandėlių viršininko padėjėju. 1921 m. gegužės 29 d. paskirtas Technikos tiekimo dalies ryšių ir susisiekimo sandėlio viršininku. Nuo 1922 m. gruodžio 22 d. – Kauno tvirtovės turtų apsaugos komandos viršininko pavaduotojas, vėliau – viršininkas. 1924 m. sausio 1 d. tapo vyr. leitenantu, o vasario 23 d. perkeltas į Karo technikos valdybą Technikos tiekimo skyriaus sandėlio raštvedžiu, vėliau buhalteriu.

1925 m. spalio 31 d. baigė Aukštųjų karo technikos kursų Elektromechanikos skyrių (I laida). 1927 m. vasario 16 d. tapo kapitonu. 1928 metais baigė suaugusiųjų gimnaziją Kaune, tais pačiais metais įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Chemijos skyrių. Universitetą lankė laisvu nuo tarnybos laiku, kitais metais perėjo į Teisių fakulteto Teisių skyrių ir išklausė trijų semestrų kursą.

1930 metais jam suteiktas majoro laipsnis. 1935 m. rugpjūčio 1 d. pertvarkius Karo technikos valdybą paskirtas Karo technikos tiekimo skyriaus Centrinio inžinerijos sandėlio viršininku bataliono vado teisėmis. V. Elisonas buvo apdovanotas Savanorių medaliu (1928), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1938).

Ištikimybę Lietuvai parodė net miręs

1939 m. rugsėjo 1 d. pačiam prašant V. Elisonas paleistas į atsargą. Grįžo į tėviškę, Aukštadvario kaimą, kur kaip savanoris gavo 12 ha žemės. Mat 1920 metais iš bendrų Bogdano Komaro valdų Aukštadvaryje nutarta išskirti 277 ha žemės reformos reikalams ir suformuoti atskirą kaimą. Taip atsirado Aukštadvario savanorių kaimas, nes šalia Vilhelmo kūrėsi dar 17 savanorių.

Čia jis pasistatė namus, sukūrė šeimą. Vedė Jadvygą Stankevičiūtę iš gretimo Pamarnakių kaimo. Su žmona vaikų nesusilaukė. Buvo malonaus, ramaus būdo, labai draugiškas, visada nusiteikęs žmonėms padėti. Aukštadvario kaime Savanorių gatvėje ir dabar gyvenanti Alfonsa Skėrytė-Vaitonienė prisimena, kaip Vilius Elisonas paremdavo pinigais jos besimokantį brolį.

Vilhelmas 1969 m. balandžio 3d. savo sodybos sode sukniubo ir mirė. Buvo pašarvotas savo namuose, su Nepriklausomos Lietuvos savanorio uniforma. Iš visos parapijos ėjo žmonės atsisveikinti su velioniu, kiti vien smalsumo vedini ėjo pažiūrėti, kaip čia tokiu metu Vilhelmas net ir karste pasipuošęs savanorio uniforma.

Palaidotas Palėvenės parapijos kapinėse šalia kūdikystėje mirusios savo sesutės Eleonoros. Po 30 metų šalia jų atgulė ir Vilhelmo žmona Jadvyga, Palėvenės Šv. Domininko bažnyčios choristė. Sodyba Aukštadvario kaime skaičiuoja netoli šimto metų, languose tebešviečia Trispalvė nepaliesta nei laiko, nei žmonių.

Straipsnis skirtas 125-osios aktorės ir režisierės Vilhelmo Elisono (1897 04 14–1963 04 03) gimimo metinėms.

Pabaiga: Vilhelmas Elisonas