„Tarnaitės istorija“ sutinka tikrovę: religingose šeimose – daugiau lygybės

Galime baisėtis Margaretos Atwood knygoje „Tarnaitės istorija“ aprašyta teokratine distopija, bet per daug įsijausti neverta.  Tikrovėje religingos moterys anaiptol nėra savo vyrų tarnaitėmis.  Geriausiai tai ko gero iliustruoja JAV Aukščiausiojo Teismo teisėja, praktikuojanti katalikė Amy Coney Barrett – prieš kurią protestavusios feministės apsirengė garsiojo romano tarnaičių uniformomis. Kaip pasakoja Barrett, jos vyras – pats dirbantis advokatu – kiekvieną rytą klausia „ką galiu dėl tavęs šiandien padaryt?“. Vaikai jį laiko geresniu virėju, ir jis išdidžiai atlieka namų ruošos darbus. Ir Barrettai nėra išimtimi.

Visa tai šokiruoja liberalius influencerius. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad tarp labai religingų porų, tokie santykiai, kuriuos apibūdina Barrettai, toli gražu nėra retenybė. Kaip rašoma neseniai paskelbtoje Wheatley instituto ataskaitoje, labai religingos poros dažniau „svarbiausius sprendimus“ priima kartu. Apklausę respondentus iš 11 šalių, tyrėjai nustatė reikšmingą ryši tarp religijos kultivavimo namuose ir bendro vyro ir žmonos sprendimų priėmimo.

Svarbu ne vien pamaldų lankymas

Paprastai respondento religingumas vertinamas pagal jo bažnyčios lankymo dažnį. Tačiau pandemijos ir karantino metu Wheatley tyrimo autoriai nusprendė ištirti papildomus tikėjimo praktikos rodiklius. Būtent tuos, kurie vyksta namuose. Jie vertino tokias praktikas kaip bendra malda, Biblijos skaitymas šeimoje, malda prieš valgį ir t.t. Šios „naminės“ religijos praktikos, labiau nei vien dalyvavimas pamaldose, yra susijusios su įvairiais teigiamais šeimos gyvenimo aspektais, ne vien svarbių sprendimų priėmimu kartu.

Poros, kurios kartu meldžiasi namuose, mažiau ginčijasi dėl finansų.  Moterys tokiose porose daug dažniau nurodydavo, kad jų partneriai yra „atlaidūs“, „malonūs“ ir „atsakingi“. Religingos, namuose besimeldžiančios poros taip pat džiaugėsi geresne santykių kokybe ir stabilumu, be to, jos tris kartus dažniau nei ne taip religingi respondentai nurodė, kad jų intymūs santykiai teikia seksualinio pasitenkinimo. Beje, moterys šiose šeimose neatrodo niekaip engiamos; tiesą sakant, jie dažniau nurodo esančios laimingos bei kad jų gyvenimas turi prasmę ir tikslą.

Nieko naujo, kad poros, kurias vienija tikėjimas, praneša esančios labiau patenkintos savo santuoka. Remiantis atskira reprezentatyvia 2010 m. atlikta nacionaline apklausa, to paties tikėjimo poros savo pasitenkinimą santuoka įvertino 8,4 balo (skalėje nuo 1 iki 10), o tarpkonfesinės poros – 7,9. Vis dėlto nauji duomenys  rodo, kad reguliarios religinės praktikos namuose turi nepriklausomą teigiamą efektą. Visgi, kodėl tarp keturių namų sienų vykstantys religiniai ritualai sukuria harmoningesnius santykius, nei vien pamaldų lankymas?

Skaityti visą straipsnį (anglų. k.)

Naomi Schaefer Riley yra amerikietė žurnalistė, sindikuota apžvalgininkė, lektorė, negrožinės literatūros rašytoja, „The New York Post“ ir kitų medijų bei tinklaraštininkė.

Pabaiga: „Tarnaitės istorija“ sutinka tikrovę.