Be sekso iki vestuvių: ar nereligingam žmogui tai gali būti prasminga?

Šį pavasarį visai atsitiktinai sužinojau apie prestižiniame Prinstono universitete (JAV) veikiančią organizaciją – Anscombe draugiją. Apie 80 narių grupė nemano jog negalima išgyventi be sekso iki vestuvių ir propaguoja pagarbius santykius tarp vyrų ir moterų. Visiems, girdėjusiems apie konservatyvių studentų judėjimus liberaliuose šiandienos universitetuose Anscombe egzistavimas ir jos santykinis populiarumas neturėtų būti netikėtas. Tačiau skirtingai nuo daugelio tokių grupių, kurios remiasi religija, Anscombe draugijos nariai sako, kad jų vertybės gali būti patrauklios visiems.

Ne vien tikintiems…

Tačiau ar įmanoma pateisinti susilaikymą nuo ikivestuvinio sekso, nekalbant jau apie skaistumą, be religinio konteksto? 1999 m. Vendė Šalit (Wendy Shalit) pabandė tai padaryti savo knygoje „Sugrįžimas į kuklumą: prarastos dorybės beieškant“. Porą metų prieš pradėdama rašyti knygą Šalit baigė Williamso koledžą, o imtis reikalo ją, atrodo, paskatino jos pažinotų studenčių liūdesys ir pyktis. Nepaisant visų laisvių, kurias jos įgijo ankstesniais dešimtmečiais – laisvės rengtis bet kaip, mylėtis su bet kuo, „likti draugais“ su savo buvusiaisiais – merginos jautėsi nepatogiai, nesaugiai ir buvo nelaimingos. Šalit savo knygoje žvelgia į savo kartos moteris, kovojančias su mitybos sutrikimais, žalojančias save ir nuogastaujančias dėl galimos seksualinės prievartos, ir kelia klausimą: ar taip buvo visada?

Skyrius po skyriaus knygos skaitytoja atranda privalumus, kuriuos turi religingos moterys, tos, kurios išgyvena be sekso iki vestuvių ir kurių apranga palieka vietos vaizduotei.  Jos atrodo laimingesnės, pasitikinčios savimi ir net seksualiai patenkintos (atėjus laikui). Asmeniškai Šalit žvelgia į ortodoksinę judaizmo tradiciją kaip į moters klestėjimo modelį.  Vis dėlto savo knygoje ji neteigia, kad visi turi laikytis Biblijos įstatymų. Atvirkščiai, Šalit stengiasi rasti būdą, kaip religingų moterų privalumus galėtų gauti ir netikinčios, bet pasirinkusios labiau tradicinį gyvenimo būdą moterys.

… ar vis dėlto?

Kita vertus, knygos „Tikras seksas: nuoga tiesa apie skaistumą” autorė Laurena F. Viner (Lauren F. Winner) laikosi nuomonės, kad skaistybė ir susilaikymas neatskiriami nuo tikėjimo. Religija siūlo ne tik žvilgsnį į kitokį gyvenimo būdą, romantinius santykius ar širdies draugo paieškas, bet ir žmones, kurie palaikys, kai plauksite prieš srovę. Viner pasakoja apie įsimintiną pokalbį su vienu kunigu. Po to, kai ji papasakojo apie savo seksualinį nuotykį, kunigas ramiai atsakė: „žinai, Laurena, tai yra nuodėmė“. „Pajutau, kad jis man ką tik pasakė kažką tikro,“ prisimena Viner.  Jos elgesys nepasikeitė akimirksniu, bet tai buvo laipsniškos kelionės į skaistumą pradžia.

Be tiesos sakymo į akis, religinė bendruomenė taip pat gali suteikti vietą susitikti su bendraamžiais, kuriems svarbios panašios vertybės. Vieno krikščioniško universiteto studentas man tai paaiškino taip: „tu atvyksti, ir staiga atrandi… labai mielas merginas, kurios turi tas pačias vertybes kaip ir tu. Tokias merginas, su kuriomis retai susiduri kitur“.  Studentai iš kitų religinių koledžų, kalbėdami su manimi atkartodavo tą sentimentą: džiaugsmą pagaliau būdti aplinkoje, kurioje nereikia pastoviai teisintis ir ginti sprendimo gyventi be sekso iki vestuvių.

Tačiau tikėjimas suteikia ne tik bendruomenę, padedančią susilaikyti atsitiktinio sekso. Kai Viner sutinka tikintį jaunuolį (jos dabartinį vyrą), jiems, kyla natūralus iššūkis susilaikyti iki santuokos.  Viner prisimena, kad ištverti jai ir jos vaikinui padėjo supratimas, jog jie tai daro ne dėl keistos asmeninės užgaidos. Susilaikymas, pasak „Tikro sekso“ autorės, panašiai kaip pasninkas, yra kelias į augimą, vis labiau suprantant, kad „aš nesu visiškai pavaldi savo kūniškiems troškimams“. Kitaip tariant, tai yra sąmoninga religinė praktika, o ne tik beprasmis primestos taisyklės laikymasis.

Tas kitoniškas žvilgsnis ir bendruomenės palaikymas, be abejo, yra priežastys, dėl kurių tradicinė religija populiarėja tarp jaunimo. Nors koledžų miesteliuose skaisčiai gyvena tikriausiai dar mažuma studentų, tarp jaunų amerikiečių apskritai ima ryškėti potraukis Šalit bei Viner aprašytiems religingo gyvenimo aspektams.

Skaityti visą straipsnį (anglų k., pdf.)

Naomi Schaefer Riley yra amerikietė žurnalistė, apžvalgininkė, lektorė, negrožinės literatūros rašytoja, „The New York Post“ ir kitų medijų autorė.