Vienas iš (daugelio) puikių filmų, kuriuos „Pixar“ išleido maždaug prieš 15 metų, buvo „WALL-E“ – futuristinė istorija apie ištuštėjusią Žemę, kurioje įstrigęs robotas, tvarko žmonių paliktą netvarką. Žmonijos liekanas susitinkame tolesnėje filmo vietoje, kosminiame laive. Šie ateities žmonės yra stori, nerangūs ir komiški. Nors žmonijai XXI amžiaus pradžioje nekyla pavojus išnykti dėl bado, mums tikrai negręsia ir masinis svorio priaugimas, kokį matome „WALL-E“? O gal vis dėlto?
Medicinos žurnale „The Lancet“ paviešintas tyrimas atskleidža, kad mes, kaip rūšis, artėjame prie aukštesniųjų kūno masės indekso (KMI) reikšmių. Ištyrę 186 valstybių gyventojų duomenis nuo 1975 m. iki 2014 m., mokslininkai sugebėjo išmatuoti pasaulio populiacijos fiziologinius pokyčius. Bendrai paėmus, mes senėjame, aukštėjame ir sunkėjame. Žmonės dabar yra vidutiniškai 1,3 proc. aukštesni, 6,2 proc. vyresni ir 14 proc. sunkesni!! Tai reiškia, kad kiekvienas suaugęs žmogus suvartoja 6,1 proc. daugiau energijos nei 1975 m. Tuo metu vidutiniškai suaugęs žmogus suvartojo 2465 kilokalorijas per dieną, 2014 m. – 2615 kilokalorijų.
Pasekmės maisto ištekliams
Per tą patį laikotarpį žmonių maisto suvartojimas padidėjo 129 proc. Didžiąją dalį šio padidėjimo lėmė gyventojų skaičiaus augimas, tačiau išaugęs kiekvieno asmens svoris ir aukštis atsakingas už 15 procentų padidėjusio suvartojimo. Kita vertus, gyventojų senėjimas turėjo atvirkštinį poveikį: kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau jam reikia maisto.
Šie bendri pokyčiai slepia didelius skirtumus tarp valstybių. Kai kurių šalių gyventojų svoris padidėjo šešiais procentais, o kitų – 33 procentais. Vidutinis žmogaus svoris Saint Lucia’oje per 40 metų tirtą laikotarpį padidėjo 20 kilogramų (62–82). Taip pat yra ryškus skirtumas tarp sunkiausios šalies (Tongos, kurios vidutinis svoris yra 93 kg) ir lengviausios (Vietnamas, kurio vidutinis svoris yra 52). Tai reiškia, kad tongiečiams per dieną reikia apie 800 kilokalorijų daugiau nei vidutiniškai vietnamiečiams.
Šio įdomaus tyrimo autoriai daro išvadą, kad augantis vienam asmeniui tenkančio maisto suvartojimas reiškia, jog ateityje mums reikės žymiai daugiau maisto norint pamaitinti didėjantį žmonių skaičių. Vis labiau optimistine gaida galima pastebėti, kad išaugęs maisto vartojimas taip pat reiškia mažėjantį bado ir neprivalgymo atvejų skaičių pasaulyje. Kasmet badaujančių žmonių tolydžio mažėja ir tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių auga vidutinis maisto suvartojimas. Tuo reikia džiaugtis. O tada rimtai svarstyti, kaip ir toliau žmoniją aprūpinti maistu.
Marcusas Robertsas yra teisininkas ir Ouklando universiteto (Naujoji Zelandija) komercinės teisės lektorius. Jis taip pat yra tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorius ir trijų vaikų tėtis.
Pabaiga: svorio priaugimas.