Praėjusių kartų Kalėdos: kur dingo didelės, margos šeimos?

Kai kurie iš mūsų, prisimindami savo vaikystės Kalėdas pastebės kaip labai, laikui bėgant, sumažėjo žmonių prie mūsų šventinio stalo.  Daugelis mūsų užaugo su močiutėmis ir seneliais, tetomis ir dėdėmis, galbūt su proseneliais ir tikrai su daugybe seserų, brolių, pusseserių ir pusbrolių.  Bet šiandien daugeliui šeimų per Kalėdas net neprireikia išplėsti kasdieninio pietų stalo. Tokį pokytį iš dalies lemia kintantis atsakymas į klausimą: kada geriausia susilaukti vaikų?

Karta, pakeitusi istoriją

Užaugę, mes – gausios pokario kartos vaikai – aukštyn kojomis apvertėme istoriją atidėdami vaikų gimdymą vėlesniam amžiui ir gimdydami mažiau vaikų.  Toks pokytis paprastoms šeimoms gali sukeli rūpesčių, daug rimtesnių, nei sentimentalūs gausios Kalėdų užstalės prisiminimai: staiga  trisdešimtmečiams netikėtai tenka tuo pat metu rūpintis ir savo mažais vaikais ir garbingo amžiaus sulaukusiais gimdytojais.

Aš prisidėjau prie šios problemos kūrimo.  Kaip daugelis mano kartos moterų aš atidėjau motinystę tam, kad įsitvirtinčiau karjeros kelyje.  Maniau, kad tai protingas ir atsakingas sprendimas.  Pirmojo vaiko susilaukiau, kai man buvo 38 metai.

Kita vertus, mano mama manęs susilaukė būdama 31.  Bet jai tai nebuvo pradžia: aš buvau trečias vaikas iš šešerių.  Jei būčiau savo pirmojo vaiko susilaukusi dešimčia metų anksčiau, man būtų buvę 28 – ne itin ankstyvas laikas tapti mama.

Tačiau atkreipkite dėmesį, ką tai reikštų mano mamai.  Gimus jos pirmam anūkui, ji turėtų ne beveik septyniasdešimt, o tik beveik šešiasdešimt metų.  Mano vaikams paaugus ji nebūtų ligonė; mano mama būtų pakankamai jauna, kad galėtų džiaugtis savo anūkais, o taip pat padėti juos auginti.

Senatvėje, jai prireikus pagalbos, mano  vaikai jau būtų pasiekę paauglystę.  Man nereikėtų jų vežioti į sporto treniruotes ir šokių repeticijas; jie galėtų nuvažiuoti patys.  Taip pat jie galėtų šiek tiek padėti slaugyti savo senelius.

Šiandien tiek ekonominės aplinkybės, tiek ir kultūra skatina moteris atidėti motinystę ir susilaukti tik vieno arba dviejų vaikų.  Žinoma, tokių šeimų visada būdavo.  Bet pastaruoju metu vis daugiau šeimų skaičius pasižymi šiuo dideliu atotrūkiu tarp kartų.

Prastos perspektyvos

Jei dar viena karta pratęs tendenciją vėlai gimdyti ir turėti mažai vaikų, moterys kaip aš neturės būrio brolių ir seserų, kurie padėtų pasirūpinti senele.  Kiekviena pora turės rūpintis dvejomis pagyvenusių tėvų poromis, arba daugiau, jei bent vieni seneliai buvo išsiskyrę ir sukūrę naujas šeimas.  Tuo pat metu reikės rūpintis ir mažais vaikais.

Vienintelė galima šios tendencijos pasekmė yra vienos ar kitos rūšies institucinė priežiūra senukams, kūdikiams arba ir vieniems ir kitiems.  Šeimose paprasčiausiai trūks rankų tuo pat metu pasirūpinti tokia daugybe žmonių.  Vis daugiau vaikų atsidurs darželiuose ir vis daugiau pagyvenusių žmonių – senelių namuose.  Bet kai mes galvojame apie savo senatvę, ar tikrai norime sukurti aplinkybes, kurios „privers“ mūsų vaikus atiduoti mus į senelių namus?

Šeimos anksčiau gimdančios vaikus gali sau leisti paskirstyti rūpestį vaikais ir seneliais laike. Jauniausieji šeimos nariai nėra kūdikiais tuo pat metu, kai vyresniajai kartai labiausiai reikalinga pagalba.

Mano dukra manęs neseniai paklausė, „Mama, kada man geriausiai susituokti ir turėti vaikų?“

Aš atsakiau, „Širdele, tau gimus man buvo 38 metai.  Jei tu taip pat susilauksi vaikų būdama 38, kiek man tada bus metų?“

Suskaičiavusi ji atsakė „76”.

„Teisingai.  Jei tu lauksi taip ilgai, gali būti, kad matysi ne tik savo vaiką bet ir mane tuo pat metu nešiojančius sauskelnes.“

Mūsų karta to nesuprato, bet gimdymo atidėjimas iki antros ketvirtojo gyvenimo dešimtmečio pusės buvo ne teisė, bet reta privilegija.  Toks pats pasirinkimas turės labai skirtingas pasekmes ateinančiai kartai.  Mada vėlai gimdyti nėra tvari, bent jau ne humanišku būdu.

Todėl, džiaugdamiesi mūsų vaikystės Kalėdų prisiminimais turėtume tyliai padėkoti savo tėvams ir seneliams, davusiems mums tokias dideles ir margas šeimas, o taip pat garsiai padėkoti toms jaunoms poroms, kurios drįsta sukurti šeimas nesulaukę pernelyg „brandaus” amžiaus.

Jenifer Roback Morse yra ekonomistė bei knygų apie santuokos ekonomiką autorė. Ji yra socialiai konservatyvaus Rūtos instituto, prezidentė ir įkūrėja.

Pabaiga: kada geriausia susilaukti vaikų?