Kai Dievas gruodį žvelgia į žemę, jam ko gero raibsta akys. Jis mato tarp prekystalių neršiančius pirkėjus, pervargusias kasininkes ir pelnus skaičiuojančias korporacijas. Jis mato šėlstančius, saldumynų presivalgiusius vaikus ir bejėgiškai rankomis skėsčiojančius tėvus. Jis mato lėkimą, godcumą, nuovargį ir šokolado bei pyrago perdozavimą.
Ir vis dėlto…
Vis dėlto jis mato ir kitus dalykus. Dievas iš paukščio skrydžio mato dovanų dovanojimą, žaidimus ir šeimų susibūrimus. Jis mato meduolių kepimą, rankų darbo dekoracijų klijavimą, dovanėlių slėpimą po eglute ir pavargusių tėvų pasiaukojimą dėl savo vaikų laimės. Jis mato kabinamas girliandas, sniego senių statymą ir skriejančias rogutes, girdi juoką ir kalėdines dainas.
Ir kažkur kalėdinių giesmių žodžiuose ar tarp kalėdinių atviručių paveikslėlių jis mato mažą kūdikėlį. Net tie, kurie vos pažįsta Kristų, žino, kad kažkur giliai Kalėdos yra apie kūdikio gimimą. Mes pusiau sąmoningai susiduriame su šiuo kūdikiu: kai praeiname pro prakartėlę šventoriuje, kai išgirstame giesmės nuotrupą, kai tradiciškai po staltiese patiesiemae šieno ar kartu laužome kalėdaitį. Ir net didžiausi skeptikai turi pripažinti: už šventę turime būti dėkingi šiam kūdikiui.
Taigi, kai Dievas gruodį žvelgia į žemę, ką jis galvoja apie Kalėdas? Nepaisant savo perdėto komercializmuo ir ritualinio persivalgymo, esu tikra, kad Dievui vis tik patinka Kalėdos. Manau, Dievas džiaugiasi, kad Kalėdos linkusios atgręžti mūsų širdis į mūsų vaikus ir į vargingiau gyvenančius kaimynus. Kad jos duoda progą būti dosnesniems ir nesavanaudiškai dalintis dovanomis.
Pagrindinis šventės planuotojas
Bet manau, kad yra dar viena priežastis, kodėl Dievui patinka Kalėdos. Matote, Kalėdos niekada nepamirštamos. Mes niekada tiesiog nepamirštame švęsti Kalėdų. Dovanos ir dekoracijos, vaišės ir Kalėdų melodijos – tai neatimama metų rato dalis. Ir kadangi negalime pamiršti Kalėdų, mes negalime visiškai pamiršti Kristaus. Mes laukiame Kalėdų, džiaugiamės Kalėdomis, esame priklausomi nuo Kalėdų. Ir kadangi mes priklausome nuo Kalėdų, mes bent šiek tiek priklausome nuo Kristaus. Didžiausia Dievo Dovana pasauliui negali būti visiškai pamiršta tol, kol turime Kalėdas.
Tiesą sakant, Dievui ne tik patinka Kalėdos; manau, kad jis yra pagrindinis šventės planuotojas ir didžiausias jos gerbėjas. Tarptautinis gimtadienio vakarėlis jo Sūnui! Sūnui, gimusiam, kad išgelbėtų visus Dievo vaikus. Taip, manau, kad Dievas nori tai atšvęsti. Spalvingos dekoracijos? Prašom! Lemputės? Be abejo! Dovanos ir vaišės? O kaip gi kitaip! Šis laikas nėra skirtas taupymui – tebūna Kalėdos nepamirštamos!
Ar Kalėdų dieną danguje valgoma kepta antis su uogiene? Nežinau. Bet neabejoju, kad Dievas palankiai žiūri į žėrinčias kalėdines eglutes, girliandas ar net į tą didelį žmogų su raudonu paltu, kuris – panašiai kaip ir jis – yra retai matomas, bet visada laikosi savo pažadų ir visada, atrodo, žino, ko mes labiausiai norime. Manau, kad Dievas, kaip pagrindinis viso sezono prodiuseris, nori mums visiems palinkėti labai linksmų Kalėdų!
Kimberly Ells yra tinklaraščio „Nenugalima šeima“ autorė.