Kepenų suriebėjimas tyko kas trečio žmogaus: kaip jo išvengti?

Kad puikiai funkcionuotų didžiausias mūsų kūno organas – kepenys. Kepenų suriebėjimas opi problema. Ši liga tyko kas trečio žmogaus, todėl reikia vengti kepenis žalojančių veiksnių, skirti dėmesio ne tik mitybai, bet ir fiziniam aktyvumui. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad tikrai neverta pasiduoti madai namuose „valyti“ žarnyno ar kepenų internete rastais ir mokslo nepatvirtintais būdais. Geriau pasistengti subalansuoti mitybą, vengti gausiai vartoti alkoholį, rūkytus mėsos gaminius bei produktus, kuriuose daug pridėtinio cukraus.

„Valyti“ nereikia jokio vidaus organo

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad mūsų organizmas yra tobulas ir pašalina tai, ką gauna iš išorės, jei tai kenksminga. „Maisto virškinimo ir jo likučių šalinimo procesai yra suderinti ir vienas su kitu susiję. Dažnai žmogus linkęs įsivaizduoti savo organizmo veiklą kaip mechaninį procesą: žarnyną – kaip vamzdį, kurį vertėtų su stūmokliu išvalyti, o kepenis, kaip organą, iš kurio būtų gerai irgi pašalinti toksinus.

Galima pagerinti, suefektyvinti žarnyno veiklą  esant pilvo pūtimui ar kitiems nemaloniems pojūčiams. Tačiau į kepenų vidų neįlysime, jų „neišplausime“, gerdami tam tikras sultis ar aliejų. Už organizmo išvalymą atsakinga visa šalinimo sistema, inkstai, kepenys. Jiems nereikia kokiais nors keistais būdais padėti, geriau stengtis nepakenkti. O tai priklauso jau nuo mūsų: kepenims kenkia medikamentų perdozavimas (ypač kai užsiimama savigyda ir vartojami gydytojų nepaskirti vaistai), gausus alkoholio vartojimas, greitai įsisavinamų angliavandenių gausa“,  – vardina dr. E. Gavelienė.

Kuo gresia kepenų suriebėjimas ir kaip jo išvengti?

Ne į naudą kepenims ir perteklinis suvartojamų kalorijų maiste kiekis. Jų perteklius verčiamas į aktyvius riebalų lašelius, kurie kaupiasi kepenyse. „Tai vadinamasis kepenų suriebėjimas, kuris, beje, gresia ne tik nutukimu sergantiems, bet ir liekniems žmonėms. O nekreipiant į jį dėmesio, gali būti pakenkta kepenų funkcija ir  išsivystyti kepenų cirozė. Gera žinia yra tai, kad kepenų suriebėjimas – grįžtamas procesas. Taikant tikslingą gydymą ir laikantis sveikatai palankios mitybos bei gyvensenos principų, kepenys gali atsistatyti.

Medicinos pasaulyje daug dėmesio skiriama nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai, nes maždaug kas trečiam žmogui nustatomas šis sutrikimas. Kaip rodo tyrimai, tam turi įtakos ir saldžių gėrimų su cukrumi ar jo pakaitalais vartojimas. Jų mūsų racione turėtų nebūti“, – akcentuoja gydytoja dietologė.

Ji primena, kad nėra specifinių, kepenims itin vertingų produktų. Svarbu laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų. „Labai svarbu suplanuoti valgymo laiką ir stengtis bent jau tris kartus per dieną, numatytu laiku, to režimo laikytis. Kasdienėje mityboje taip pat reikia užtikrinti įvairovę – į racioną įtraukti skirtingus vaisius bei daržoves, baltymais, skaidulomis  turtingus produktus. Maiste turėtų būti pakankamas baltymų, antioksidantų, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad baltymams gerai įsisavinti padės tik pakankamas kiekis lėtai suskaidomų angliavandenių. Todėl reikėtų į racioną įtraukti ne tik šviežias daržoves, vaisius ir uogas, bet ir kruopas, pilno grūdo duoną bei ankštinius.

Gydytoja primena, kad bet kuriuo metų laiku per parą svarbu išgerti apie 8 stiklines vandens. „Pats paprasčiausias būdas paskaičiuoti, kiek vandens jums reikia išgerti, yra pagal ūgį. Kiekvienam jo centimetrui – po 10 mililitrų. Tad jei jūsų ūgis yra 170 cm, per parą reikėtų išgerti 1,7 litro vandens. Į šį vandens kiekį galima įskaičiuoti žolelių nuovirus ir labai silpnas arbatas“, – teigia E. Gavelienė.