Lėtinės fobijos: tipai, simptomai ir gydymas

Lėtinės fibojos apima ne vien plačiai atpažįstamą baimę skristi lėktuvu ar klaustrofobiją, bet ir tokias kompleksines fobijas, kaip sociofobija bei agorafobija. Negydomos kompleksinės fobijos gali turėti neigiamą poveikį žmogaus gyvenimui. Jų paveiktas asmuo gali nesugebėti dirbti ir  pilnavertiškai dalyvauti kasdienėje veikloje. Skaitykite toliau ir daugiau sužinosite apie lėtines fobijas ir kaip jas gydomos.

Kas yra lėtinės fobijos?

Lėtinė fobija yra nerimo sutrikimas, nuo kurio kenčia apie 10 proc populiacijos. Asmuo turintis fobiją patiria didžiulę baimę ir nerimą, sukeltą objekto, vietos, asmens, gyvūno ar situacijos. Net jei žmogaus fobijos objektas yra savaime nekenksmingas, fobiją kenčiančiam žmogui jis sukels baimės ir nerimo jausmus.

Susidūręs su savo fobijos šaltiniu, žmogus gali netekti veiksnumo ar net patirti panikos priepuolį. Kai kuriais atvejais, dėl fobijos žmonės stengiasi keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip stengdamiesi išvengti menamos grėsmės.

Fobijų tipai

Amerikos Psichiatrų Asociacija pripažįsta 3 fobijų tipus:

Specifinė fobija

Tai paprasta fobija, kurią sukelia tam tikra priežastis. Specifinė fobija gali neturėti reikšmingos įtakos žmogaus kasdieniniam gyvenimui. Pavyzdžiui, žmogus gali labai bijoti vorų, bet nesusidurti su jais kasdien. Štai kai kurios plačiai paplitusios specifinės fobijos:

• Aerofobija: baimė skristi
• Arachnofobija: vorų baimė
• Klaustrofobija: baimė būti uždaroje erdvėje arba užstrigti mažoje erdvėje
• Vairavimo fobija: baimė vairuoti transporto priemonę
• Hipochondrija: baimė susirgti
• Emetofobija: vėmimo baimė
• Zoofobija: gyvūnų baimė
• Akrofobija: aukščio baimė
• Kraujo, sužalojimų ir injekcijų fobija: sužalojimų ir kraujo baimė

Tai toli gražu ne išsamus sąrašas, nes fobija gali išsivystyti beveik dėl bet ko.

Kompleksinės fobijos

Dažniausiai pasitaikančios kompleksinės fobijos yra socialinis nerimas ir agorafobijaJ. Jų priežastys nėra  pilni suprastos. Kompleksinės fobijos turi žymiai didesnį poveikį asmens gerovei ir trukdo gyventi normalų gyvenimą.

• Socialinė fobija arba socialinis nerimas

Tai didžiulė baimė būti viešumoje ar socialinėje situacijoje. Žmogus, turintis socialinę fobiją, ypatingai bijo, kad bus pažemintas, išskirtas ar teisiamas. Socialinė fobija yra daug daugiau nei drovumas.

• Agorafobija

Agorafobija yra didžiulė baimė būti tokioje situacijoje, iš kurios sunku būtų pabėgti, jei ištiktų panikos priepuolis. Agorafobija skiriasi nuo klaustrofobijos ir nėra tas pats, kas atviros erdvės baimė.

Kai žmogus serga agorafobija, jis mano, kad jam gresia panikos priepuolis, kai jis nėra namuose. Jis tiki, kad negalės gauti pagalbos ir įstrigs. Asmuo sergantis sunkia agorafobijos forma gali apskritai neišeiti iš savo namų.

Fobijų simptomai

Dauguma fobijų turi šiuos simptomus:

• Kai galvojama apie savo baimės šaltinį ar su juo susidūrus, patiriamas nekontroliuojamas nerimas
• Daroma viskas, siekiant išvengti savo baimės šaltinio, kad ir kaip sunku ar nepraktiška tai būtų
• Užsiblokuojama ir negebama tinkamai veikti susidūrus su savo baime ar baimės grėsme
• Negebama suvaldyti baimės, net žinant, kad patiriama baimė yra neracionali

Žmonėms susidūrus su savo fobijos šaltiniu gali pasireikšti šie fiziniai reiškiniai:

• Prakaitavimas
• Pakilęs pulsas
• Dusulys
• Drebulys
• Karščio bangos
• Krūtinės skausmai
• Burnos išsausėjimas
• Pykinimas
• Galvos svaigimas

Lėtinių fobijų priežastys

Dauguma fobijų prasideda ankstyvoje vaikystėje; jos retai išsivysto asmenims, kuriems virš 30 metų. Specifines fobijas gali sukelti tam tikri stresiniai ir traumuojantys įvykiai gali. Pavyzdžiui, vaikui ilgesnį laiką įstrigus uždaroje erdvėje ir negebant iš jos išsigauti, jam gali išsivystyti klaustrofobija. Vaikui, kurio mama turi aukščio baimę, ir dažnai apie ją kalba, gali išsivystyti akrofobija ir t.t. Tiksli kompleksinių fobijų priežastis vis dar nėra žinoma, tačiau manoma, kad jas gali sukelti smegenų chemijos, genų ir gyvenimo patirčių derinys.

Lėtinių fobijų gydymas

Dauguma fobijas turinčių žmonių žino savo baimę, todėl diagnozė ir gydymas tampa lengvesni ir prieinamesni. Jei fobija turi labai specifinį sukėlėją, o šaltinio galima lengvai išvengti, daugumai žmonių nereikia intensyvaus gydymo. Tačiau kompleksinių fobijų priežastys dažnai yra neišvengiamos, todėl tokias fobijas būtina gydyti.

Negydomos kompleksinės fobijos gali turėti neigiamą poveikį žmogaus gyvenimui. Jų paveiktas asmuo gali nesugebėti dirbti ir  pilnavertiškai dalyvauti kasdienėje veikloje. Laimei, tinkamai gydant daugumą fobijų galima išgydyti. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl fobijų gydymo planas turi būti pritaikytas individualiai.

Pirmasis žingsnis gydant fobiją yra pokalbis su psichinės sveikatos specialistu. Gydytojas, psichologas ar psichiatras rekomenduos geriausią gydymo kursą. Dažnai gydymas apima terapiją arba vaistus, arba jų derinį.

Terapija

Terapijos tikslas gydant fobijas yra sumažinti baimę ir nerimą, patiriamą, kai asmuo galvoja apie savo fobijos objektą arba susiduria su juo.

• Desensibilizacija (jautrumo sumažinimo) terapija

Taip pat žinoma kaip poveikio/ekspozicijos terapija. Ši terapija apima laipsnišką asmens susidūrimą su savo baimės šaltiniu. Ekspozicija pradedama labai lėtai ir plėtojama pamatuotais, didėjančiais žingsniais.

Desensibilizacijos terapijos tikslas yra ilgainiui pakeisti asmens reakciją ir atsaką į savo baimę.

Pavyzdžiui, asmuo, sergantis aerofobija, vadovaujamas savo psichikos sveikatos specialisto, gali imtis šių veiksmų / žingsnių:

1. Paciento paprašoma pagalvoti apie skrydį,
2. Jam rodomos lėktuvų nuotraukos,
3. Jis nuvyksta į oro uostą, paprastai kartu su savo psichinės sveikatos specialistu,
4. Galiausiai jam siūloma pasėdėti imitacinio arba tikro, bet stacionaraus lėktuvo salone,
5. Galų gale, kai visi šie veiksmai bus sėkmingai atlikti, pacientas galės įsės į skrydžiui paruoštą lėktuvą.

Kognityvinė elgesio terapija (Cognitive Behavioral Therapy, angl.)

Kognityvinė elgesio terapija yra praktinės pokalbių terapijos rūšis. Pacientas mokomas suprasti ir atpažinti mąstymo modelius bei kontroliuoti savo jausmus, mintis ir reakcijas į savo fobiją.

Vaistai

Esant sunkesnėms fobijoms, gali būti skiriami vaistai. Fobijos dažniausiai gydomos šiais vaistais:

• Beta-adrenoblokatoriai: Tai receptiniai vaistai, pavyzdžiui, metoprololis ar atenololis, kurie mažina pulsą bei kraujospūdį ir taip blokuoja adrenalino poveikį. Pavyzdžiui, nuo socialinio nerimo kenčiantis asmuo tokius vaistus gali vartoti prieš atvykdamas į renginį ar pasakydamas kalbą.
• Antidepresantai: receptiniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip fluoksetinas (Prozac) ir sertralinas (Zoloft), gali padidinti serotonino kiekį smegenyse. Dėl to gali pagerėti nuotaika ir sumažėti nerimas.
• Benzodiazepinai: receptiniai trankviliantai, tokie kaip benzodiazepinai, taip pat gali būti naudojami fobijai gydyti. Benzodiazepinai veiksmingai mažina nerimo simptomus ir nuramina žmogų. Benzodiazepinai sukelia didelę priklausomybę, o jų vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas gyvybei. Benzodiazepinus reikia vartoti tik taip, kaip nurodyta, siekiant sumažinti fizinės priklausomybės riziką. Asmenims, kurie anksčiau piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis arba kuriems yra didesnė priklausomybės rizika, fobijų gydymui benzodiazepinų skirti negalima.

Svarbu žinoti, kad fobijas galima gydyti ir net išgydyti. Nekentėkite tyloje ir neleiskite fobijai sugadinti Jūsų gyvenimo kokybės!

Pabaiga: lėtinės fobijos.