Mažakraujystė – pavasario palydovė. Ką svarbu apie ją žinoti?

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę (anemiją).  Jūsų dėmesiui penki mažai žinomi faktai apie mažakraujystę ir šeimos gydytojos patarimas, kaip išvengti šios ligos ir kaip sau padėti susirgus.

• Kada nustatoma mažakraujystė?

Anemija nustatoma, kai hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažesnė nei 120 g/l, vyrams bei moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l. Šios ligos atveju raudonųjų kraujo kūnelių kiekis moterų kraujyje būna mažesnis nei 3,9 x 1012, vyrams – mažesnis nei 4,3 x 1012.

• Priežastis – nebūtinai geležies trūkumas

Mažakraujystė gali kankinti net ir tuos žmones, kurių organizmas pagamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių. Folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumas gali sukelti šią sveikatos problemą, lygiai taip pat kaip ir geležies trūkumas. Anemiją taip pat gali sukelti pernelyg greitai suyrantys raudonieji kraujo kūneliai, sukeliantys veiksnių eritrocitų trūkumą.

• Mažakraujystė – ne liga

Mažakraujystę paprastai laikome ligą, tačiau iš tikrųjų tai labiau medžiagų trūkumas ar sutrikimas. Paprastai žmogaus kaulų čiulpai pagamina reikiamą kiekį raudonųjų kraujo kūnelių, kad organizmas galėtų pasisotinti deguonimi. Kai kūne trūksta vitaminų ar mineralų, raudonieji kraujo kūneliai gali nusilpti arba anksčiau laiko „išeiti iš rikiuotės“, sukeldami anemiją.

• Didžiausia anemijos grėsmė – jaunesnėms moterims

Vyrams mažakraujystė nustatoma gerokai rečiau nei moterims. Joms anemija gali pasireikšti esant gausioms mėnesinėms ir nėštumo metu. Bet koks kraujo netekimas gali nesunkiai sukelti mažakraujystę, todėl ši būklė dažnai pasireiškia ir po avarijų, kurių metu buvo patirtos gilios žaizdos. Reguliarūs kraujo donorai tam tikrą laikotarpį po kraujo davimo taip pat gali jausti anemijos požymius. Tokie sutrikimai paprastai gali būti gana greitai pašalinti geriant daug  skysčių ir vartojant vitaminus ir mineralus.

• Mažakraujystę gali sukelti sunkios ligos

Mažakraujystė dažnai pasireiškia žmonėms, atsigaunantiems po infarkto, sergantiems vėžiu ar inkstų nepakankamumu. Anemijos gydymas šiems pacientams dažnai padeda jaustis geriau gijimo ir sveikimo metu.

Norint pažaboti anemiją, svarbu subalansuoti mitybą

Pasak šeimos gydytojos Editos Svikščiūtės, mažakraujystės išvengti padės pilnavertė mityba. Geležies yra gausu raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), žuvyje, triušienoje, kalakutienoje. Šio elemento atsargas galima papildyti ir valgant augalinės kilmės maistą: burokėlius, pupas, pupeles, žaliuosius žirnelius, raudongūžius kopūstus, krienus, petražoles, dilgėles ir pan.

Geležies pasisavinimą padidina vitaminas C ir jo sudėtyje turintys produktai – citrusiniai vaisiai, vaisių sultys, todėl rekomenduojama, pavyzdžiui, valgant burokėlių salotas, jas apšlakstyti citrinų sultimis. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad geležies pasisavinimą mažina pieno produktai, todėl juos reikėtų valgyti atskirai, o ne su maistu, turinčiu daug geležies.

Norint išvengti mažakraujystės derėtų atsisakyti ir žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems, leisti pakankamai laiko gryname ore, gydyti lėtines ligas. Tiems, kuriems anemija patvirtinta gydytojo, naudinga vartoti geležies papildus. Juos šeimos gydytoja pataria vartoti laikantis tikslių nurodymų.

Gydytojos teigimu, išvengti mažakraujystės ar atstatyti geležies trūkumą patiriantį organizmą dažniausiai nėra sudėtinga – tereikia neignoruoti atsiradusių simptomų ir netrukus savijauta pastebimai pagerės.

Daugiau apie mažakraujystę (anglų k.)