Kaip rašiau ankstesniame skyriuje, sėkmingas paauglių brendimas turi pereiti per emocinio sąmyšio ir vidinių konfliktų fazę. Ko gero niekas nesukelia daugiau emocinės painiavos ir vidinių konfliktų, nei paauglystėje įsibėgėjantis brendimas ir bundantis lytinis portaukis. Šiame skyriuje pabandysiu mesti iššūkį nūdien paplitusiam įsitikinimui, esą seksas tarp paauglių yra savaime suprantamas ir rimtų pasekmių nesukeliantis dalykas.
Seksas, kaip „super klijai“
Didelė paauglių seksualumo dalis yra susijusi su noru priklausyti kitam. Seksas yra galingas būdas prisirišti prie kito žmogaus. Taip pat tai yra būdas pritapti prie bendraamžių, jaustis priimtu, įgyti statusą, pripažinimą, priklausyti grupei.
Vaikai neįsivaizduoja kaip stipriai seksas suriša žmones.
„Lytinių santykių tikslas – iš tikrųjų mus sujungti į šeimą“, – sako Neufeldas. Moksliniai tyrimai rodo, kad užsiimant seksu, smegenys išskiria chemines medžiagas, automatiškai sukeliančias gilų artumo su skeso partneriu troškimą. Galima sakyti, kad paaugliams neegzistuoja toks dalykas kaip atsitiktinis seksas. Paaugliui vienos nakties nuotykis tampa išskirtiniu, nes seksas tam ir yra skirtas – sukurti išskirtinį artumą tarp dviejų žmonių.
Pradėję lytinius santykius emociškai nebrandūs paaugliai dažnai ima į savo sekso partnerį žiūrėti savininkiškai ar jautriai reaguoti į tikrus ar menamus įskaudinimus. Taip yra todėl, kad smegenys atpažįsta, kad įvyko ta sąjunga. Permiegoję jie negali visko nutraukti ir likti nesužeistais. Skesas, tai emociniai „super klijai“. Dėl to tradicinė išmintis byloja, kad lytinis artumas skirtas tik žmonėms, kurie yra pasirengę išlikti artimi vienas kitam visą savo gyvenimą.
Netektis, gėda ir nesaugumo jausmas yra giluminės psichologinių kentėjimų priežastys. Paauglių seksualiniai santykiai gali nesunkiai aktyvuoti visas tris. Patyrę lytinį artumą, ir neišvengiamas jo komplikacijas, paaugliai bandys apsiginti nuo didžiulio emocinio kentėjimo galimai slopindami savo emocijas ar siekdami destruktyvių užsimiršimo būdų. Tai pažeidžiamumas, kurį sunku ištverti.
Ankstyvus paauglio seksualinius santykius, gali išduoti net jo fizinės išvaizdos pokyčiai: akys ir veidas tarsi surimtėja, tačiau jaučiama ir tam tikra įtampa. Paaugliui dar trūksta brandos kontroliuoti savo jausmus ir atsakingai rūpintis kitu asmeniu. Jie turi būti psichologiškai saugūs prieš bet kokius lytinius išgyvenimus, o tam reikia brandos, kurios dauguma neturi (ir dėl to dauguma paauglių negali įsipareigoti).
Paauglių seksualiniai santykiai pasižymi ne vien psichologinėmis žaizdomis, bet ir vienos pusės (dažniausiai merginos) išnaudojimu ar žeminimu. Lytinių santykių sukeltas artumo troškimas, be deramos emocinės brandos ir gebėjimo rūpintis kitu žmogumi išvirsta į savininkiškumą ir siekį dominuoti. Vienas partneris (dažniausiai vaikinas) tampa santykių alfa. Tuo tarpu laimingoje santuokoje vyras ir moteris dalinasi įtaka rūpindamiesi vienas kitu.
Pirmasis saugiklis – prisirišimas prie tėvų
Deja, daugelis tėvų nesuvokia, kokį poveikį lytiniai santykiai turi jų vaikui. Jie mano, kad vaikas gali tiesiog viską nutraukti be rimtesnių pasekmių. Tokiems tėvams Neufeldas sako: „po sekso jie jaučiasi susituokę. Žinote, psichologiškai susituokę“. Net jei jie jaučiasi įstrigę ar nelaimingi santykiuose, jų smegenys mano, kad antra pusė yra jų žmogus.
Jei mūsų paaugliai yra orientuoti į bendraamžius (t.y. neprisirišę prie mūsų), jie ilgisi gilių santykių ir todėl gali naudoti seksą, kad numalšintų šį alkį. Kaip teigia Neufeldas: orientacija į bendraamžius seksualizuoja prisirišimo alkį.
Mūsų dienomis galima išgirsti kalbant, kad išsivadavimas iš seksualinių tabu padarys žmones mažiau pažeidžiamais ir laimingesniais. Deja matome, kad lytiniai santykai be gilaus įsipareigojimo vis tiek aktyvuoja natūralius žmogaus prisirišimo mechanizmus, kurių slopinimas yra skausmingas, o ilguoju laikorarpiu – netgi emociškai pražūtingas.
Žmogus, užsiimantis seksu su skirtingais partneriais, ilgainiui gali pasiekti tašką, kai nebejaus jokių prieraišumo emocijų. Šiuolaikinė visuomenė tai vadina seksualiniu išsilaisvinimu, tačiau iš tikrųjų tai yra žmogaus suluošinimas. Užsiimdmi lytiniais santykiais be tam tinkamų sąlygų (brandumo, įsipareigojimo ir pan.) nuslopiname savo gebėjimą prisirišti prie kito žmogaus, o tai juk yra sėkmingų poros santykių pagrindas.
Apibendrinant, artimas ir atviras vaiko santykis su tėvais yra pirmoji gynybos linija prieš paauglių lytinius santykius ir jų pragaištingas pasėkmes. Netiesa, kad paaugliai neišvengiamai užsiims seksu, kad ir ką jiems besakysite. Jei vaikui būsite mylimas autoritetas, jūsų artimas santykis padės jam sulaukti tinkamos brandos, įsipareigoti savo gyvenimo partneriui ir mėgautis sveiku seksualumu bei iš jo plaukiančiomis gėrybėmis.
Ida Gazzola yra šešių mergaičių ir vieno berniuko motina. Ji gyvena ir dirba Burnabio miestelyje Britų Kolumbijoje, Kanadoje.
Trečios dalies pabaiga. Skaitykite IV dalį su konkrečiais patarimais kaip tėvai gali išlaikyti ir ugdyti vaikų prieraišumą paauglystės laikotarpiu.
>>> Taip pat skaitykite kaip kalbėti apie seksą su savo paaugliu.