fbpx

Kaip auklėti paauglius? Maištavimas ir susipainioję jausmai (II dalis)

 |  Ida Gazzola  

Kaip minėjau ankstesniame skyriuje, dažnai nemalonūs pareiškimai ar poelgiai, yra visai natūrali pasekmė vaikų noro susitelkti į save ir patiems išbandyti įvairius veikimo būdus.  Toliau pasigilinkime kokius signalus tėvams siunčia paauglio maištavimas.

Valia priešintis (arba tiesiog maištingumas)

Pasirodo paauglių priešgyniavimas turi savo konstruktyvų vaidmenį! Man buvo labai naudinga tai sužinoti. Valia priešintis – gamtos būdas padėti paaulgiams sužinoti, kas jie yra, ir atrasti savo galią veikti savarankiškai. Šiame pereiname gyvenimo etape jiems būtinas padidėjęs savarankiškumo apetitas.

Pasak Neufeldo, maištaujantis paauglys tarsi sako: „atsitrauk, netrukdyk manęs dabar, aš bandau galvoti! Jų maištinga valia yra buldozeris, stumiantis iš kelio menamas kliūtis, kad jie atrastų tai kas yra jų viduje. Gera žinia  tai, kad maištingumas bei prieštaravimai išaugami. Neufeldas palygino paauglišką maištingumą su nėštumu, kuris baigiasi savęs pagimdymu.

Viena svarbi taisyklė yra tai, kad padidinta prievarta (pvz., griežtos bausmės už maištavimą ar ką nors darymas vien per prievartą) paaugliui atsilieps neigiamai. Dabar turime auklėti kitaip nei tada, kai jie buvo jaunesni nei 12 metų. Kuo labiau primetame savo valią, tuo labiau ji atsigręžia prieš mus. Kuo stipresnė mūsų įtaka, tuo didesnis paauglio pasipriešinimas. Mūsų tikslas yra padėti jiems atrasti savo valią. Jei mums pavyks tai padaryti, maištingumas dings.

Atminkite, kad tai nėra tas pat kaip leisti vaikams patiems nusistatyti taisykles. Turime būti jų gyvenuimo alfos, ir kartais turime skirti pasėkmes už netinkamą elgesį. Esmė yra ta, kad galiausiai paaugliams subręsti padės ne bausmės, o santykis su mumis.

Be to, yra kitas kelias – apdovanojimai už gerą elgesį! Apdovanojimai parodo paaugliams ko nori tėvai. Štai mano akis atvėrę vienos mano mergaičių žodžiai, ištarti kai jai buvo 14 metų: „kad ir ką man liepsi, aš darysiu priešingai“. Man, žinoma, nebuvo malonu tai išgirsti, bet galvoje užsidegė lemputė apie tai, kaip galiu bendrauti toliau. Užuot reikalavus iš jos atlikti kasdienes užduotis, drauge padarėme šeimos narių atsakomybių tvarkaraštį, parodantį kas už ką yra atsakingas ir pagirdavome visus, kurie jo laikydavosi.

Mano pagrindinė mintis yra ta, jog tikėtina, kad kiekvienas pokalbis su mano paaugliais gali būti apibūdinamas kaip maištavimas. Aš tiesiog turiu tai suprasti ir nepriimti asmeniškai. Lengva, ar ne? Žinau, kad nelengva.  Ir dėkoju, kad galiu pasidalinti šiais išgyvenimais su savo vyru ir, maldoje, su Dievu.

Sumišimas

Sumišimas padeda vystytis prefrontalinei smegenų žievei. Tai padeda paaugliui suprasti, kad viskas nėra juoda ar balta. Jie jaučia norą pabėgti nuo painiavos, bet galiausiai ima apdoroti prieštaringus jausmus. Kuo daugiau paaugliai patiria prieštaringų jausmų, tuo labiau auga prefrontalinė žievė. Sumišimas padeda jiems pažvelgti į kelias problemos puses ir išmokti ištarti, „kita vertus…“  Paaugliai pradeda geriau vertinti situaciją ir mato tiek X, tiek ir Y, o ne vien X arba Y, kaip darė būdami jaunesni.

Savaime suprantama, kad ištrūkti iš šios painiavos yra sudėtinga. Paaugliai, kuriems nepavyksta suaugti, vienu metu galės jausti tik vieną jausmą. Jie bus impulsyvūs, nestabilūs, nuotaikos žmonės stokojantys perspektyvos. Neufeldas daug dirbo su nepilnamečiais nusikaltėliais ir pastebėjo, kad šie jaunuoliai nebuvo sėkmingai išgyvenę vidinio konflikto. Naktį jie miegdavo ramiai, kaip kūdikiai. Bet norint subręsti, paaugliams reikia vidinio konflikto.

Subrendę jaunuoliai, kita vertus, pažįsta save. Susidūrę su prieštaringais jausmais, jie susivaldo. Jie būna dėmesingi, teisingi ir pasižymi gera darbo etika. Supranta, kad didžiąją laiko dalį darbas yra sunkus, tačiau jie vis tiek sugeba aukotis siekdami užsibrėžto tikslo.

Tuštumos užpildymas blogais dalykais

Užuot priėmę savo jausmus, paaugliai gali nuspręsti juos nutildyti. Nuobodulys, priklausomybės ir agresija yra to pavyzdžiai. Šie jausmai užmaskuoja liūdesį, tarsi kokie socialiniai tinklai.

Kiti klaidingi skylės užpildai yra maistas, perteklinė veikla, blaškymasis, nenutrūkstamos pramogos, skaitmeniniai užsiėmimai bei vaizdo žaidimai. Pasak Neufeldo, „šie užpildai ne tik nepadeda išgydyti nuobodulio (išskyrus trumpalaikį palengvėjimą), bet ir sustiprina norą pabėgiti nuo savo jausmų, kurie yra pagrindinė blogos savijautos priežastis“. Tada skylė virsta juodąja skyle, kuri įsiurbia viską ir niekada neužsipildo.

Tuštumos užpildymas gerais dalykais

Paaugliams reikia erdvės savo liūdesiui išreikšti, o tam puikiai tinka įvairūs konstruktyvūs užsiėmimai. Saviraiškos būdai yra saugi erdvė, kurioje jie gali išspręsti emocines problemas. Puikūs pavyzdžiai yra muzika, menas, eilėraščių, prozos ar  dienoraščio rašymas ir knygų skaitymas. Laikas, praleistas prie vaizdo žaidimų bei socialinių tinklų ir kita, labai stimuliuojanti veikla, nėra geri užsiėmimai, nes jiems trūksta asmeninės išraiškos, leidžiančios suprasti savo jausmus.

Be to, daugiau laiko praleisdami veiklose su savo paaugliu, sustiprinsime mūsų santykius. Šeimos žygiai, apsilankymas simfonijoje, šeimos žaidimų ar filmų vakarai – štai keletas puikių idėjų.

Ida Gazzola yra šešių mergaičių ir vieno berniuko motina. Ji gyvena ir dirba Burnabio miestelyje Britų Kolumbijoje, Kanadoje.

Antros dalies pabaiga.  Skaitykite III dalį apie paauglių bundantį seksualumą ir apie tėvų pareigą apsaugoti savo vaikus nuo lytinių santykių nepasiekus emocinio brandumo.

Jums gali patikti